:paul nevermind

Penktadienį su visa LeaveLate crew vėl grojau “Dangaus Skliaute”. Pagal idėją tai turėjo būti open airas, bet kaip žinia, ruduo jau pasibeldė į duris, tad persikėlėme į uždaras klubo patalpas.
Iš esmės viskas ir vėl buvo labai gerai, nors žmonių kai grojau pirmą kartą pernai žiemą buvo susirinkę kur kas daugiau. Šį kartą, kad išjudinti publiką net teko panaudoti senesnių ir labiau žinomesnių gabalų juodąsias technologijas. Beje, gerai plokšteles sukiojo ir to vakaro mūsų priešininkai iš Alytaus H-C komandos. Kažkaip jaučiu, kad dar pagrosim kada nors visi kartu.

Iškart po diskotekos skubėjau į draugų surengtą vasaros uždarymo šventę Dudiškių kaime. Kai atvykau ten vis purvuose pamaudydamas savo porshą, draugai jau buvo, švelniai tariant, šiltučiai. Reikėjo kažkaip greitai juos pasivyti. Ir nors iš pradžių tai neatrodė įmanoma, apie pusę šešių ryto visgi visų savijauta susilygino. Dainavom dainas, grojom keptuvėmis, puodais, bei ipodais- buvo tikrai nepaprastai linksma. Tiesa, vis kirbeno mintis apie būsimą sunkų rytą ir prarastą ateinančią dieną, bet štai Liencas išsitraukė pačio paprasčiausio vitamino C ir pavaišino keliomis ta****ėmis. Ir ką jūs sau manote? Dingo tas apgirtimas, lyg jo nebūtų buvę. Tokio genialaus atradimo jau senokai nebuvau pajutęs (na panašiai tik buvo kažkada senai po Alkoselterio). Žodžiu, pamiegojau normaliai nors ir trumpai, ir nei rytą, nei dieną jokių pagirių nebuvo. Labai keista.
Koks ten tiksliai to vitamino C pavadinimas?

Rodyk draugams

8 Comments

Buvau šiandien Apple organizuotam renginy, kuriame buvo pristatoma “Apple pro audio” produkcija. Visiems savo muzikiniams darbams naudoju tik Abeltoną, bet kažkaip užsinorėjo pabandyti ir visiško apple hi-endo. Nors, tiesa pasakius, labiausiai į seminarą suviliojo ši macpartijos skelbime užkritusi frazė: …renginyje “Apple” audio
sprendimai: …”visi argumentai kodėl didžėjus turi
propaguoti obuolius (rubrika “Apple & DJ”)…

Renginio pagrindinis lektorius buvo Darius Žičkus- bent labiausiai ant Lietuvos žinomas iš legendinės (o gal jau niekam ir nežinomos) grupės SH remiksuoto/prodiusuoto gabalo “Sumaišyk mane su cukrum”.
Daugiau mažiau tikėjausi iš renginio kažkokio pro pokalbio ir bent pačių pradžiausių žinių kaip pradėti dirbti su logicu, bet kalbų esmė buvo vien reklaminiai softo aptarimai su blizgančiomis kainomis ir paaiškinimu, kad makas labai išsiskiria savo dizainu. Praktinėje dalyje irgi sunku buvo ką suprasti, ypač jei logicą matai trečią ar ketvirtą kartą gyvenime (o ką jau kalbėt apie pirmą). Na, taip, gal čia toks daugiau reklaminis sumanymas ir buvo, ypač tai jautėsi tada, kai ant scenos užlipo organizatorių pakviestas, mako vartotojas, A.Mamontovas ir tarė žodį apie tai kaip niekada negrįžtų prie pisiako. Ko gero, tai, tiesiog, paprastasis būdas kompiuterių pardavimas pakelti, bet, manau, įtikinamiau būtų tai daryti per televizorių.

Dar didesnis nusivylimas bumtelėjo, kai prasidėjo rubrikos “Apple & DJ” visi argumentai. Dj Mamania gerą pusvalandį sunkiai kalbėjo ir teisinosi, kad vis dar myli vinilą ir jį perka, bet daugiausia kalba ėjo apie jo nuosavą SERATO scrtach pričendalą, o tai kaip žinia su apple produkcija nedaug tesusiję. Aišku, buvo visai įdomu paklausyti Mamanios skratchų ir pažiūrėti kaip realiai veikia ta velnio mašina, bet ir abeltonas, ir final scratch, ir Ms pinky, ir traktor, ir maudio torgas puikiausiai veikia ant applo. Tipo, so what???

Kaip dažniausiai būna, gelbėti turėjo geriausia vakaro dalis- nemokamos vyno vaišės, bet… buvau su mašina- gaila…

Rodyk draugams

2 Comments

Viskas. Baigėsi ir antroji atostogų dalis. Jas praleidau nuostabiame Lietuvos gamtos kampelyje- Pervalkoje. Vaikystėje man atrodydavo, kad tokioje vietoje, kurios pavadinimas yra Pervalka, turi būti labai didelė skalbimo mašina ir joje žmonės skalbia didelius UŽVALKALUS, nu ir tipo todėl viskas ten švaru ir labai įdomu.
Kad įdomu, tai for sure įsitikinau,  o dėl švaros galima ir pasiginčyti. Ai ir dar tie šernai prijaukinti išprotėję, neduodavo ramybės. Paryčiais vieną kartą pro langą net stebėjau tikrą cirką, kai du šernai darė tvarką šiukšlių konteineriuose: vienas sulindęs iki pusės į konteinerį šiukšles barstė po visą gatvę, o kitas iš pakabinamos šiukšliadėžės atsistojęs ant dviejų kojų vis traukė kažkokius skanėstus ir žmoniškai čepsėjo.
Ir nors visur iškabinti namudiniai perspėjimai šernų nešerti, storiukai urlaganai iš bemso savo kolegas batonais vaišino su nepaprastu susižavėjimu. Cirkas.

O ir gyvenom tokiam urvelyje, švelniai tariant. Pirkau čia VU kelialapį dar pavasarį, mat turi univeras ten savo dvi vilas. Viena, naujesnė, kita daug senesnė. Tai, aišku į tą senesnę papuolėm, o ten viskas labai į kalėjimą neša. Na, bet nėr ko norėt, už visą šešių dienų poilsį dviems paklojau viso labo 156 litus…  jauni dar  esam galima ir pakentėti. Be to, nebrangus poilsis prie jūros tai viena iš nedaugelio privilegijų VU, po Mažvydo “Katekizmo” paglostymo.

Kaip žinia poilsiaujant Neringoje esi visiškai priklausomas nuo gamtos, tai yra, oro sąlygų, o jos nebuvo labai dėkingos. Taip, kad keliavome visur kur tik galėjome: ir į Nidą, ir į Preilą, ir su dvirkom į Juodkarntę, ir į pilkąsias kopas ir t.t. ir panašiai.
Nida visai jau pavirto į  antrą Palangą- guminės pripučiamos melagių pilys, elektriniai samokatai ir, kas baisiausia, labai ryškiai sumažėjusios kopos. Preila labai patiko žmonai, o man dar neregėtos Pilkosios kopos patiko daug labiau nei Nidos.

Ir visai jau grįžtant, šių metų atostogų ir kelionių pabaigtuvėms pažymėti, užsukome į Kryžių Kalną kryželio padėt. Irgi nebuvau ten buvęs. Labai ambientova vieta. Labai Labai!

Nupirkom tokius gražius paprastus kryželius už litą (įdomu, kad šalia esančiame informacijos centro tualete, paslaugos taip pat kainuoja vieną litą) ir pakabinom šalia kitų milijonų. Dar pardavėja kišo markerį, tipo pasirašykit čia savo vardus ar palinkėjimus ant kryžiukų… ai, bet ką jau ten ir beparašysi…

Rodyk draugams

4 Comments

Tuo metu kai visi važiavo į festivalį Be2gether, mes su žmona nieko neveikėm. Neveikėm 1 valandą, po to 2 valandas, dar pusvalandį… kol pasidarė nuobodu. Tada bišky išgėrėm alaus ir sugalvojom, kad taip sėdėt ir nieko neveikti visai neįdomu. Kažkaip paišnaudot mūsų naują porshaką nusprendėm. Sumąstėm, kad niekada nebuvom braliukų mieste Daugpilyje, kuris pasirodo yra ne taip jau toli- tik 170km nuo mūsų namų. Pabrausinau dar nete, ką tokio gero galima pamatyti antrajame pagal dydį Latvijos mieste ir netrukus išvažiavom. Atsiliepimai apie šį miestą sklandė, švelniai tariant, konrastiški- vieni sakė, kad ten vis dar sovietų sąjunga (suprask rusynas), kiti sakė, kad ten žiauriai fainai, taigi, per daug nieko nesitikėjom (po teisybei, ten iš tikrųjų 54% rusų gyvena).

Pakeliui dar sustojome Zarasuose, kur miesto centrinėje aikštėje miestelėnai šventė Žolinę. Gražiai ten šoko ir dainavo visi, prekystaliai nukrauti ir naminiu alumi, ir dešrom, ir kinietiškais žaislais buvo, žodžiu, tikrai smagi šventė. Radome netoliese turizmo informacijos centrą, tai nustebęs likau, tokia lankytinų vietų gausa (trasos dviračiais, kaimo turizmai prie ežerų etc) Zarasų rajone. Ypač užkabino vienas įdomus kavinėje reklamuojamas patiekalas- žuvies sūris, bet kadangi skubėjom tai šį malonumą pasilikom kitam kartui.

Pirmas įspūdis įvažiavus į Daugpilį nelabai koks… iš pradžių pasitinka spygliuotas kalėjimas, po to pramone nusėti rajonai, o vėliau ir centras  su beveik visomis išraustomis gatvėmis. Rimtai, lyg laikas sustojęs būtų- kaip Kaunas (ar Vilnius) prieš 15 metų atrodo. Nors kai pastatėm porshą CELKAŠNOJ IELOJ ir išėjom pasivaikščiot, ne taip jau blogai tas Daugpilis pasirodė. Nėra ten nei daug pilių, nei senamiesčio ar ko nors labai egzotiško, bet yra keletas įdomių bažnyčių, VIENYBS NAMS, fortai milžiniški, DAUGUVOS upė ir parduotuvė maxima. Pastarojo muziejaus ekspozicijoje radau ypatingų egzempliorių, kuriuos smalsiai apžiūrėjęs net įsigijau:

Jau kaip minėjau Daugpilio mieste šiuo metu vyksta kapitaliniai miesto gražinimo darbai, todėl geriausia čia būtų apsilankyti po kokių dviejų metų. Beje, pačioje miesto širdyje irgi yra turizmo centras, kuriame dirbančios moteriškės labai maloniai papasakos kur ir ką galima Daugpilyje nuveikti.

Asmeniškai man tai ne tiek pats Daugpilis patiko, kiek pats kelionės į užsienį procesas. Jau galvojam kur čia kitą kartą traukt. Gal yra pasiūlymų?

Rodyk draugams

6 Comments

Kaip žinia Vilniuje, ant Neries kranto visai nesenai išdygo toks fanierinis namukas, kuriame vakarais vyksta visokios meno akcijos, groja didžėjai ir šiaip jaunimas linksmai leidžia laiką. Taigi, teko ten apsilankyti anądien. Galiu pasakyt, kad man ten žiauriai patiko. Savi žmonės,  nebloga muzika, geras oras ir niekada nesikeičiantis subkultūrinis Vilniaus bardakėlis- viskas ko reikia savaitgaliui prasidedant. Beje, ta meno platforma, tikrai būtų gera vieta būsimiems seimūnams susitikti su jaunimu, aptarti jų problemas ir apskritai pamatyti kuo gyvena šiuolaikinė karta.

Žodžiu, atvariau į tą KultFlux ir kažkaip labai užsinorėjau parūkyti cigaretę. Šiaip aš nerūkau, tik kartais kai bišky išgeriu   vynelio, tai užsinori. Pakankamai greitai susinašarinau vieną ir surūkiau. Nieko ypatingo nepajutau- nei fainai, nei nefainai, tik kažkaip šikt labai užsinorėjau. Tai pradėjau tam fanieriniam pasatate ieškot tuliko, bet niekur neradau. Kažkokį tik radau plaukiojantį iš lentų sukaltą. Paklausiau šalia besėdinčių mergų ar čia tualetas, tos sako “jo, jo, čia tulikas ir yra”. Tai paėmiau ir pašikau tiesiai į Nerį. Tai va, tokia štai istorija.
Dabar tipo nepatogiai jaučiuosi truputį, o tai ten pasirodo visai šalia buvo pora kilnojamų pastatyta, bet kai pagalvoji vis tiek visi Vilniaus šūdai į Nerį suteka, tai gal nieko tokio neatsitiks, a?

Rodyk draugams

2 Comments

Man shitas draugystės requestas tai patiko: tipo arčiau jaunimo prščikai diedukui pasiūlė greičiausia būt, tai sėdi dabar koks nors pirmininko padėjėjas per naktį (ar kokia žymios eneto firmos programkė) ir siuntinėja visiems kvietimus būti draugais.
Na, jau ne ponas šleževičiau, su Jumis tikrai nedraugausiu, va jei kas ledų ar saldainių pasiūlytų kits reikalas būtų.
O kaip muzika mano myspeise?  Ar Patiko?

Rodyk draugams

3 Comments

Aš irgi esu už Gruziją, jos laisvę ir panašiai, bet ant kiek graudu žiūrėti kaip begalinę meilę šiai valstybei ir kartu neapykantą Rusijai demonstruoja Lietuvos televizijos. Užtenka vakare įsijungti televizorių ir pažiūrėti kokį rusišką pigų šūdą tos pačios televizijos kiša lietuviškam patriotui, kad suprastum tokios deklaracijos netikrumą. “Mentai”, KVN humorėlis ir serialas debilams su subtitrais, o po to tipo RED ARMY GO HOME, ane?
Liūdna merginos, liūdna…

Rodyk draugams

2 Comments

Boikotuoju netrukus prasidėsiančią Pekino Olimpiadą ir pasižadu nežiūrėti nei vienų sporto varžybų per teliką ar ką ten daugiau (nebent taekwondo rodytų. bet greičiausiai nerodys:).
Negaliu suprasti, kodėl Olimpiada daroma tokioj vietoj, kur taip užterštas oras, kur liejasi nekaltų žmonių kraujas ir kur žmogaus laisvė verta šūdo… koks pointas rodyti per jėgą išsišiepusį kinietį, kai jo veidas sako, kad nori verkti? Kas iš to? Kas ką apgaudinėja?
…nereikia maišyti sporto ir politikos??? bet, kad sportas ir yra politika, o kur dar milijonai pinigų ir panašiai. Ir apskritai, kaip Turbo Reanimacija dainuoja:”Sportas yra šūdas”.

O kaip juokingai atrodo tos Lietuvos vėliavos ant kiekvienos mašinos. Ir kuo daugiau vėliavėlių tuo tipo labiau laimės turbūt. Aš tai norėčiau, kad nieko nelaimėtų niekas. Tą ir prognozuoju. Dėl manęs tą savo MIDALIŪKĄ gali susikišt į vieną vietą.
Tai va. Ta proga padariau E.Masytės dainos “Laisvė” dubstepinį remiksą, kurį siūlau parsisiųsti ir groti garsiai kur tik įmanoma.
Iš žodžių dainos neišmesi!

Rodyk draugams

23 Comments

… po kelionių, kiekvieną kartą pasidaro labai liūdna. Vos peržengus
namų slenkstį visi prisiminimai tarsi ištirpsta, atrodo, kad
nebuvo jokio festivalio, nebuvo jokios Italijos, Šveicarijos, jūrų,
kalnų, žmonių… viskas tebuvo sapnas…
Ėch, kaip norėtųsi vis dar jį sapnuoti!
Yra ir kita medalio pusė: tik sugrįžus ir kiek pavirškinus įspūdžius
gali suprasti kaip viskas buvo zjb- bekeliaujant apie tai, tiesiog,
nėra laiko galvoti. Taigi mano pavirškinta reziumė būtų tokia:

• Europos keliais su porshaku nuvažiuota 5500 kilometrų. Absoliučiai
  visą kelią vairavau vienas, taip, kad jau tikrai realiai galiu teigti,
  kad mėgstu čalindžus, o tai didelis pliusas mano margame CV.

• Labiausiai iš visos kelionės patiko Berlynas. Šiaip jau keista, nes
  iš pradžių ten būnant niekas nevežė ir tik po kiek laiko supratau to
  miesto vaibą. Nei pietų Vokietijoje, nei Italijoje ar Šveicarijoje
  nieko panašaus pajausti nepavyko.

• Pradėjau suprasti, kad kaimynė žiurkė už sienos grojanti ruskoje
  radijo ant viso garso nėra jau taip blogai, štai periodiškai
  pravažiuojantis traukinys už lango ar italas visų galų meistras
  šaukiantis per megafoną septintą ryte yra blogiau. Jau nekalbu apie
  keistąją bažnyčią žmonos mamos miestelyje, kur valandas varpas visą
  parą muša kas dešimt minučių, o kiekvieną rytą, šeštą valandą iki
  išprotėjimo visus kaimiečius kviečia į bažnyčią, nemeluoju, pusvalandį.

• Po festivalyje MELT pamatyto ir išgirsto SKREAM, dubstepas pradėjo patikti dar labiau. Bijau net pagalvoti kas nutiktų jei įsikibčiau šio madingo muzikos stiliaus.

• Benzinas iš aplankytų šalių vis dar pigiausias Tėvynėje.

Rodyk draugams

2 Comments