Stepshow live@Satta

Ne nu, bet patinka Marko Splinterio organizuojami dubstepai. Rimtai. Kažkaip  labai zjb būna visą laiką. Atvarai sau ir linguoji visą naktį. Šoki- vadinasi.
Ir vakar Stepshow tusas su svečiu PHAELEHu (beveik FALAFEL’u:) buvo briliantas. O dar pridėkime ir tai, kad viskas vyko jūra kvepiančiame dabartiniu momentu mano mėgiamiausiame klube Satta. Ir gausime absoliutų satisfactiono aukso viduriuką.

Soundsystemas vietinis tiko labai gerai. Nei per daug, nei per mažai.
Žiūrovų irgi harmoningai pasiskirstę po visur buvo.
Ir dj’ai grojo taikliai labai. Ypač patiko Splinterio ir Nightjaro pingpongas. Juk tik tokiais momentais prie dj pulto ir gali parodyti ką turi savo kolekcijoje geriausio.

Iš Bristoliečio PHAELEH laukiau ABLETONO dj seto, mat ant flajerio buvo užrašyta ABLETON SET, bet kaip vėliau supratau, kad taip organizatoriai, tiesiog, pavadino live atliekamą programą su softu. Suprask, be geležies.
Aišku, tai dar fainiau. Gerai vartė PHAELEHas. Banguotai taip. Tai truputį ramiau, tai truputį stipriau. Vėlgi- kaifo vidurys.
Vienintelis užkliuvęs dalykas- MC kur pradžioj buvo. Apsnūdęs jo mc’inimas pasirodė. Toks daugiau murmėjimas ėjo. Ir jau antrą kartą. Per LIVESTEP2 tas pats buvo. Man atrodo jei turi rankoj maiką, tai ir kalk vyriškai iš visų sielos gelmių, kad suprastų publika ką nori pasakyt. Ar ne taip?
Įdomu pastebėti, kad belinguojant šokių aikštelėje dvi merginos siūlė man kažko paragauti iš paslaptingos mažos dėžutės. Aš, aišku, mandagiai atsisakiau. Bet bl durnelis, nepaklausiau kas ten buvo. Mačiau lyg ir į dantis trynė. Tai dabar galvoju, negi man kokso siūlė???

tarp’08: AGF live@Satta

Brrrrr..džiiiihhh…brrrr..brrrr… tach… džiiighhh… džigghhhh….. drrrrrr… brrrrr….uaaaaa…džiiich… - va taip va vakar grojo žymi audiovizualionio meno poetė Antye Greie Fuchs. Dar kitaip žinoma kaip, tiesiog, AGF.
Negaliu sakyti,  kad man labai patiko jos pasirodymas, bet buvo visai įdomu. Gražios skaidrės. Gražus balsas. Ir nelabai koks glichinis IDM’as. Nufilmavau fragmentą. Jis mano video bloge. Pažiūrėk.

Įdomu dar ir tai, kad Antye Greie Fuchs yra Sasu Ripatti (Vladislavo Delay) žmona. O pats Sasu aka Luomo pasirodys Gravityje jau kitą savaitgalį. Ambientovai, žodžiu, viskas susiję. Gal čia koks susitarimas promoterių slaptas. Tipo atveži AGF, o Vladislvą gauni kaip bonusą for free, ar atvirkščiai. Kaip ten bebūtų, galėtų vyras truputį padėt žmonai su muzono kūrimu.

Rytoj, tai yra, šeštadienį audiovizualinis poezijos festivalis “Tarp’08″ tęsis klube “Musė”. Jei išeis tikrai nueisiu pažiūrėt. Juk iš lietuviškų poezijos performansų nežinia ko gali tikėtis. Gal kraujo, gal tikrų šūdų, o gal net ir orgijų.

Nebūk Molis

Pradėjom vaikščiot su žmona į keramikos būrelį. Labai smagus užsiėmimas.

Minkai minkai, kočioji kočioji tą masę. Po to lipdai kažką. Ir išeina kas nors įdomaus.
Gal kažkam molis gali būti panašus į šūdą, bet šiaip pats lipdymo-minkymo procesas primena seksą, ar net kokią tais joginę meditaciją. Atpalaiduoja ir naktį skaniai miegasi.

Iš didelės meilės Albinui Imbrasui…

… jo brolis Antanas Vytautas duoda interviu laikraščiui “Vilniaus diena”.
“…Juozas, brolis mano, praėjusiais metais buvo krautuvėj ir nusipirko
“devynių su puse”. Parsinešė namo, kitą dieną, sakė, vos greitosios
nereikėjo kviesti. Pradėjo ir vidurius sukt, ir galvą skaudėt. Sakė,
dabar negali į tą alų žiūrėt”, – brolio patirtį atskleidė A.V.Imbrasas.”
Visas interviu.

Ačiū Jonui.

Klubo WOO realybės šou

Visai nesenai sužinojau, kad visi, kurie lankosi savaitgaliais Vilniaus klube Woo, yra sekami video kamerų. Bet įdomiausia, kad tų kamerų live transliacijos pasklinda po platųjį pasaulį.
Kaip suprantu, naudos tokiuose žaidimuose turi klubo savininkai, galintys primesti kokie šaibų abarotai sukasi ir kaip kas nedirba… ai ir dar vaikų mamos stebinčios, bei verkiančios prie kompų ekranų dėl savo jaunųjų palaidūnų. Visa kita tiktai kelia liūdną šypsnį. Štai įsijungiu vakar djų kamerą ir va ką matau:

Liūdna. Nors ir groja the Fall.
Nepatogi tiesa in your face.

Luomo Live@Gravity

Skubu pranešti, kad gruodžio 5 dieną klube “Gravity” nusimato gera diskoteka su absoliučiu elektronikos staru LUOMO. Dar kitaip žinomu kaip Vladislav Delay, Uusitalo ir Sistol. Asmeniškai man labiausiai patinka Vladislavo kūryba. Na, o bet tačiau vis tiek labai zjb viskas yra, nes kalt apšildomajį djsetą prieš LUOMO garbė teks P.Nevermindui. Su tuo save ir sveikiname, bei nuoširdžiai kviečiame sudalyvauti.

LIVESTEP 2@Havana Social Club

Žadėjo Markas, kad per antrą LIVESTEPĄ bus visko daugiau ir geriau. Kaip tarė, taip padarė. Organizacija šio renginio daug geresnė. Paprastuoju būdu išspręsta stumdymosi prie durų problema. Tereikėjo perkelti bilietų taškus į lauką ir niekas ant galvos jau nelipo. Be to savaime išsisprendė ir išeinančių-grįžtančių parūkyti reikalai.
Papildomas garsas minimalo salėje ištaisė praėjusio livestepo klaidą ir šį kartą jau galima buvo suprasti kas ką groja.
8 subų garsas pagrindinėje salėje irgi padarė savo: plaukai piestu stojosi, žarnos pilve sukiojosi, kojos linko.

Garso (basso) buvo tikrai daug, bet reikia pripažinti, kad iki pilnos laimės dar yra ko siekti. Manau trūko garso kokybės nuo kurios būtų malonu, o ne tik beveik viršgarsinės košės makalošės, kur atskirti kur kala bass ar subbass neįmanoma. Dar galima buvo sutvarkyt tuos nuo basso drebančius daiktus gale salės po dešine. Ypač, kai jau per pirmą tusą ten tas pats buvo, tik silpniau, aišku. Tiesa, ko gero, didžiausias trūkumas buvo per maža salė, kurioje tokių galingų aparatų skleidžiami garsai negalėjo teisingai pasklisti, ko pasekoje ir susiliedavo viskas.

Pagrojo djai visi nuostabiai gerai. Ypač patiko svečio BENNY PAGE muzonas. Jei JIMMY PAGE’as grojo Led Zeppuose, tai BENNY PAGE vartė tokius bassinius dubstepo cepelinus, kad net eilė prie klubo tulikų paailgėjo. Jaučiu apsišiko chebra nuo to sonic basso. Beje, sekantį LIVESTEP, siūlyčiau pabandyt perkelt į kokią kitą vietą jau vien dėl to, kad neaišku kiek ir kokių įtrūkimų atsirado po šios nakties havanos klubo sienose. Gali būti nesaugu:)
Kaip ten bebūtų renginys dar kartą pavyko! Big up to Mark Splinter!
Laukiu trečio…

Scanorama 2008 (nakties programa „Aistra Šiaurėje“@Vingis)

Netikėtai tą patį penktadienio vakarą patekau į Scanoramos filmų naktinę peržiūrą. Vadinosi ji “Aistra Šiaurėje”. Kiek anksčiau jau teko būti panašiose peržiūrose (daugiausia amžiną atilsį “Lietuvos” kino teatre), beveik visos buvo įdomios. Išskyrus vieną- Afrikos filmų naktį. Buvo liūdna ir nuobodu. Ir štai istorija pasikartojo. Scanoramos naktyje jokia aistra taip pat net nekvepėjo. Parinkti grūzovi filmai apie sunkiai suprantamas lietuvio bučiai Kalėdų senelių problemas varė į neviltį.

Nepadėjo ir merzavčikas. Na nebent tiek, kad užmigau porą kartų.
Trumpo metražo filmai šiuo atveju būtų buvę daug įdomiau. O čia trys ilgiausi svenska orrava piistala kiulmake rakastan sinue filmai!!! Ir dar naktį… Nors va dabar žiūriu scanoramos puslapį, tai pasirodo net keturi filmai buvo. Pramiegojau, vadinasi vieną filmą.
Tiesa, filmą “Neramūs” visgi pažiūrėjau visą. Siužetas paprastas. Bičiukas suomis (iš gero gyvenimo) dulkina visas iš eilės bobas, bet pats yra ameba ir lopas. Iš to kyla daug problemų, kurios, atrodo, niekada nesibaigs (kaip ir filmas). Manau, filmas geras tuo, kad akivaizdžiai parodo, kokie kelmai yra suomiai vyrai ir kokios visai nešaltos yra suomės moterys. Teisybė, teisybė…
Be to filmas kabino ir todėl, kad jo veiksmas vyksta gerai pažįstamame Suomijos mieste TURKU ir jo apylinkėse.

Apie ketvirtą ryto, per pertrauką vyko tokie kaip ir pusryčiai. Nu ten bandelės, sausainiai, sultys…
Bandelės stopudovai vakarykštės buvo, todėl kramtėsi labai sunkiai. Sausainių kažkaip nesinorėjo, taip va, naktį griaužt. O sultys buvo rūgščios. Ko pasekoje skrandyje sukilo rūgštys. O pakučiai sulčių mažiukai tokie buvo, tai paėmiau lauktuvių žmonai… dešimt…

Fojė: kalba ir erdvė pasienyje@ŠMC

Kalba ir erdvė pasienyje. Čia taip paroda vadinsi, o ne tūsas. Buvome penktadienį atidaryme.

Ši paroda yra viena iš penkių bendro Lietuvos-Prancūzijos projekto „Tu – mano veidrodis“ parodų.
Šiaip jau nieko įspūdingo neišvydau, išskyrus video vieną, kur nuoga moteris suka lanką padarytą iš spygliuotos vielos. Žiauriai atrodo.
Dar patiko, kad for free galima buvo pasiimt ambientinę vinilo plokštę prirašytą gyvų paukščių čiulbėjimo ir  kitų gamtos supančių garsų. Tai iš pradžių, vieną pasiėmiau. Po to pagalvojau, kad vienos mažai. Tada dar vieną pasiėmiau. Po to pamaniau, kad žmonai praverstų dar viena. Tai dar vieną paėmiau. Gali būti, kad jų dar kažkiek yra likę.
Jei ką domina, siūlau užeiti į ŠMC.

Ant kiek ausinės!

Tos šūdinos originalios ausinės kur prie ipodo buvo, tai ir iš ausų iškrisdavo, ir skambėjo kaip kibiras, ir išviso… Užkniso! Nuėjau ir nusipirkau labai brangias Sennheiser firmos ausines. Man tokios patinka kur visai į ausis susikiša.
Karoče, garselis tai eina sau koks geras. Kai užsimerki, kokios nors Dubstep.fm laidos klausant, atrodo, kad galvoj dubstepo tūsas vyksta. Net sapnuot dainas naktim pradėjau. Rimtai. Sapnuoju dainą.
Po to atsikeliu ir vis tiek koks nors motyvas dar visą dieną sukasi smegenyse.
Susitylinau jau šiandien puodą… :)

Naujesnis puslapis »