2 CommentsGokarna, Karnataka
Jau dvi savaitės, kaip palikom Goa. Nusileidom dabar dar šimtą kilometrų į Indijos pietus ir nusėdom šventam karvės ausies- Gokarnos miestelio paplūdimyje. Čia leidžiame kone geriausias kelionės dienas. Kartais nuo supančio gėrio taip užveža, kad tik ir norisi sušukti: „sustok akimirka žavinga!”.
Čia gerai, nes jūros krantai išgyvena dar tik pačią pradinę turizmo vystymosi fazę- turistų tik keletas, o ir jie dažniausiai išsitaršę, dreduoti ir visai low budget. Nenuostabu, nes pinigų pragyvenimui reikia mažai, o nerealios kainos yra nerealiai du kartus mažesnės už ir taip nerealias Goa kainas. Beje, beveik kiekvieną dieną valgom mūsų namelio šeimininko restorane ant jūros kranto, kur maistas yra pats skaniausiais sutiktas ever Indijoje ir išleidžiam daugiausiai 12lt ant galvos per dieną. Kartais kai restorane nevalgom, prisiperkam turge neregėtai skanių bananų (1lt/kg), ananasų (1lt/kg), vynuogių (3lt/kg), mandarinų (2lt/kg) dar šio bei to ir švenčiam šventę. O kūnui ir sielai kiekvieną ankstų rytą kosminė prana šviesa pas labai neblogą jogos mokytoją iš Prancūzijos kainuoja 5 litai. Be to, kaip bonusas įeina nemokami mantrų ir tylos meditacijos vakarai. Žodžiu, taip ir gyvenam pildydami dvasinius, fizinius ir psichodelinius uzbonus ateičiai.
Gamta ir vietiniai gyventojai Gokarnoje dar visai laukiniai, todėl kartais buvimas čia nusidažo tokiomis egzotinėmis spalvomis, kad eilinį kartą vakarietiška pasaulėžiūra susiduria su didelėmis problemomis. Štai, pavyzdžiui, rytais ir vakarais pliažas būna nusėtas šikančiais indais. Daro jie tai kaip jiems labiau patinka, ar tiesiai į jūrą, ar palmių pavėsyje, ar tiesiog smėlyje.
Aš suprantu ir galiu susitaikyti su tuo, kad Gokarna yra šventas miestas, kad jis kaip ir visi šventi Indijos miestai yra pilni šūdų, karvių, šiukšlių ir ištisai į tave spoksančių indų, bet, kai palydint saulę į jūrą sušoka krūva vietinių diedų ir tu matai kaip jiems byra šūdai iš šiknos, egzotika peržengia ribas. Tai dar gerai, kad turistų paplūdimio zonoje tokių vaizdų nebūna, nes tai jau taptų šūdiniausia kelionės akimirka.
Kaip ten bebūtų, šiais metais jau niekur kitur nevažiuosim, sutiksim Gokarnoje ir Kalėdas, ir Naujus Metus.
Palolem Beach, Goa
Persikėlėm iš Benaulim paplūdimio į Palolem. Dabar čia sėdim. Paėmėm tokį spalvotą namuką visai ant jūros kranto. Gal kokie 20 metrų nuo vandens. Naktį kai vanduo iki maksimumo pakyla, tai kartais bangų mūša žmonai nosį aptaško.
Šiaip namelis visai ant vištos kojelės, spirtum ir subyrėtų, bet pernakvoti tinka. O ir pats Palolemo paplūdimys daug gražesnis nei prieš tai matytas Benaulime: palmės beveik į jūrą įlipusios, aplink uolynai įspūdingi, salų daug.
Atrodytų gyvenk ir žvenk tokiam rojaus kampelyje, bet ir čia vietinio kamino dūmai akis griaužia… Turistų Paloleme jau milijonas, įkyrių indų siūlančių pirkti visokius šūdus dar tiek pat. Naktį nepamiegosi, nes iki pat ryto valkataujančių šunų gaujos orgijas kelia, o nuo ryto tūsą palmėse perima varnų kolonijos. Be to nusprendžiau, kad man kaip šiaurės Europos piliečiui čia per karšta, o tai kūnas ir protas nesusitaiko su biologinio laikrodžio nukrypimais- rankas alergija nuo saulės išbėrė, o ir kelintą naktį sapnuoju kaip sniegą kieme nukasinėju. Matyt, nepratę dieduko kaulai gruodžio mėnesį prie jūros degintis.
Kaip jau minėjau, Palolemas sutraukia daug turistų, todėl paplūdimyje yra įsikūrę net du naktiniai klubai. Tik labai specifiniai, nes muzika ten skamba tik iki 23 valandos vakaro, o vėliau visi užsideda ausines ir toliau šoka. Ausinės turi tris arba keturis kanalus, per kiekvieną jų djai groja skirtingą muziką, kokį nori kanalą tokį pasirenki. Čia jie tokius tūsus vadina SILENT RAVE. Šiaip jau šyza visiška, bet kaip ten bebūtų tai vienintelis būdas legaliai klubinėtis, mat valdžia naktį triukšmauti yra uždraudusi. Pamenu kažkada senai roskildėje kaip bajeris buvo atidaryta viena panaši future party salė kur irgi visi su ausinėm šoko, tai tada beklausydami maiklo džeksono žvengėm, o štai atėjo laikas ėmė indai ir pritaikė sėkmingai savo klubinei scenai. Ateitis atėjo greitai. Aišku, toks SILENT RAVE‘as yra labai toli nuo normalaus tūso, kur gali mėgautis garsais, kurie tave varsto kiaurai išilgai, bet iš kitos pusės tai geriau nei nieko. Tiesa, jeigu nori būti originalus tylos reive geriausia klausytis savo ipodo.
Ir didžiausias čia sutiktas džiaugsmas- pagaliau sėkminga žvejyba jūroje. Pagavome su žmona tris labai egzotiškas žuvis: dvi murenas ir vieną red snapperį aka ešerį. Murena tai tokia daugiau ne žuvis, o jūros gyvatė, spalvota ir kiek supratome nuodinga,nes vietiniai žvejai prisakė mūsų laimikius paleist atgal į jūrą. O ešerį vietiniame restorane už nedidelį mokestį apdorojo ir paskutinei kelionei jau patiekė visame gražume.
