:paul nevermind

Kaip jau kažkuriame poste minėjau ar neminėjau, keliaudami susipažinom su vienu labai fainu jaunu klajokliu tibetiečiu, kuris į mūsų mažiuką HP qompak pizdukėlį įkėlė apie 30 gigų meninių ir dokumentinių filmų kolekciją apie Tibeto kraštą ir gyvenimą, apie Dalai Lamą, apie Ladaką ir Nepalą, apie Psytransą, apie Rastafarai, apie šiuolaikinį mokslą ir jo paslaptis ir panašiai. O jo žmona norvegė dar prie viso to pridėjo virš 40 gigų muzono, kur tarp populiarios muzikos yra ir nemažai retai sutinkamų mantrų, indiškų klasikinės muzikos albumų, tibetietiškos ir meditacijų muzikos. Be to, ir aš dar įsigijau storą indišką “10 hot movies in 1 DVD”, kurio turinys greičiau yra absoliutus avangardas, nei žadėtieji karštų mergelių vaizdeliai.

Žodžiu, manau, kad teisinga būtų visu šiuo gėriu pasidalinti su Jumis, mieli blogo skaitytojai. Tai jei ką domina ir dar turite vietos vidiniuose ar išoriniuose harduose, kreipkitės. Vis bus pliusiukas mano karmai nuo švietėjiškos misijos:)

4 Comments

2 Comments

Kai esi atostogose, galima ir kokį filmą pažiūrėti. Kad ir pvz dokumentinį apie vakarėlių žvėris, kuriems nuo tų pačių vakarėlių ir stogelis pavažiuoja ir kitos dar didesnės problemos atsiranda. Bet kokiu atveju nebloga šyza.

Tikiuosi niekas per daug nesupyks, kad su mielais televizijos žiūrovais medžiaga 1, 2, 3, 4 pasidalinsiu. Cheers!

3 Comments

Žiūrėjau šian trečią kartą filmą DEMONLOVER. Praktiškai, vien dėl to, kad soundtracką daugumoje jame sugrojo SONIC YOUTH. Šiaip filmas- šūdas. Tipo paslaptinga ir seksuali istorija išsirituliojusi iš detektyvo apie japan anime porno ir nuvažiavusi į pievas iki secret pirat material.

Pirmus du kartus mačiau viską prancūziškai. Tai iš esmės vaizdų pokalbiai buvo absoliutus mano fantazijos vaisius. O štai šiandieną pavyko pasileist su subtitrais (perskaičiau pagaliau VLC help tutorialą). Nedaug tepadėjo, bet labiausiai zjb, kad sonikų muzonas išlenda tik tada, kai moteris-vieniša herojė verkia arba spalvoti vaizdai išlaikomi ilgai ant įvairiaspalvių fontanų gamų. Beje, šiuo atžvilgiu Demonlover turi panašumų su Lost in translation.
Bet kokiu atveju, pasižūrėt rekomenduoju.

No Comments

Perkėlė man krūvą video į digital formatą Mantas iš WD40. Apie 20 gigų išviso. Respektas Jam!
Dabar turiu daugybę medžiagos naujiems filmams iš įvairių savo gyvenimo laikotarpių. Užsiimt montavimu reiks greitu metu.

Iš kitos pusės, permečiau po truputį viską, tai nelabai ten kas įdomaus yra. Nesąmonės visokios ir tiek.

2 Comments

Ne nu, bet Satta yra super. Man ji geriausia.
Nuo pat įžengimo į klubą iki pabaigimo groti 6.40h ryto, jaučiausi lyg girtas. Bet, o, tačiau, kaip bebūtų keista, buvau gėręs tik red buliaus skarbonkę. Apskritai, paskutiniu metu įvaldžiau porą blaivumo garantų diskotekose: kompanijon į tūsą imu žmoną, arba važiuoju grot su mašina. Taip šeštadienio ar sekmadienio diena nepraranda savo prasmės.

Vakarėlis Sattoje.
Žinodamas baro-klubo požiūrį į techno, pasistengiau, ir iš karto su visais radau kompromisą. Metus rinkti dubstepo kūriniai atrado vietą pasireikšti.
Iš pradžių kankino nerimas ir nežinomybė. Juk niekada dar nebuvo tekę groti dubstepo. Bet po valiai, po valiai ir kažkaip viskas įsivažiavo. Greičiausiai čia reiktų dėkoti dubstep.fm ir sub.fm podcastams, kurie labiausiai ir suformavo play-stop mygtukų įgūdžius.
Beje,  dj Walkmanas suintrigavo savo grojamu muzikos (nuo techno iki disko) repertuaru. Užniežtėję buvo rankos vienu momentu. Juk techno turiu visą galybę. Bet jau dubstepas buvo išsikerojęs, tai nusprendžiau įprastus malonumus palikti kitam laikui ir erdvei.
Kaip ten bebūtų, išryškėjo viena problema: nors mano dubstepai visi mp3 320 kokybės, tai vistiek nepalyginimai mažai palyginus su vinilo skambesiu. O dar per aksutiksus, tai dar mažiau kaifo. Na, bet čia ekskliuzyvas buvo. Ne paskutinį gal kartą dubstepinu, bet taip labai retai bus.

Maloniausia dalis.
Tik ką baigiau žiūrėti absoliučiai kerintį šedevrą SPACE IS THE PLACE apie SUN RA. Džyyyyzes, čia gi out of speisas. Džiazų Džiazas- Noizų noizas. Vardenis Pavardenis. Svaigina ir taip maloniai pavargusią sielą.
Labai patiktų Smaugliui ir Duonai.

1 Comment

Netikėtai tą patį penktadienio vakarą patekau į Scanoramos filmų naktinę peržiūrą. Vadinosi ji “Aistra Šiaurėje”. Kiek anksčiau jau teko būti panašiose peržiūrose (daugiausia amžiną atilsį “Lietuvos” kino teatre), beveik visos buvo įdomios. Išskyrus vieną- Afrikos filmų naktį. Buvo liūdna ir nuobodu. Ir štai istorija pasikartojo. Scanoramos naktyje jokia aistra taip pat net nekvepėjo. Parinkti grūzovi filmai apie sunkiai suprantamas lietuvio bučiai Kalėdų senelių problemas varė į neviltį.

Nepadėjo ir merzavčikas. Na nebent tiek, kad užmigau porą kartų.
Trumpo metražo filmai šiuo atveju būtų buvę daug įdomiau. O čia trys ilgiausi svenska orrava piistala kiulmake rakastan sinue filmai!!! Ir dar naktį… Nors va dabar žiūriu scanoramos puslapį, tai pasirodo net keturi filmai buvo. Pramiegojau, vadinasi vieną filmą.
Tiesa, filmą “Neramūs” visgi pažiūrėjau visą. Siužetas paprastas. Bičiukas suomis (iš gero gyvenimo) dulkina visas iš eilės bobas, bet pats yra ameba ir lopas. Iš to kyla daug problemų, kurios, atrodo, niekada nesibaigs (kaip ir filmas). Manau, filmas geras tuo, kad akivaizdžiai parodo, kokie kelmai yra suomiai vyrai ir kokios visai nešaltos yra suomės moterys. Teisybė, teisybė…
Be to filmas kabino ir todėl, kad jo veiksmas vyksta gerai pažįstamame Suomijos mieste TURKU ir jo apylinkėse.

Apie ketvirtą ryto, per pertrauką vyko tokie kaip ir pusryčiai. Nu ten bandelės, sausainiai, sultys…
Bandelės stopudovai vakarykštės buvo, todėl kramtėsi labai sunkiai. Sausainių kažkaip nesinorėjo, taip va, naktį griaužt. O sultys buvo rūgščios. Ko pasekoje skrandyje sukilo rūgštys. O pakučiai sulčių mažiukai tokie buvo, tai paėmiau lauktuvių žmonai… dešimt…

1 Comment

Norėjau jau nerašyti apie ketvirtadienį pamatytą filmą, bet kažkaip sąžinė griaužia, nes labai patiko tie dokumentiniai kadrai.
Kaip jau minėta recenzijoje, dokumentinį filmą, o tiksliau vieną koncertą su trumpais interviu nufilmavo ir klausimus sonikams bei jų aptarnaujančiam personalui uždavinėjo mokykloje besimokantys paaugliai. Būtent tai filmui ir suteikė išskirtinumą, bei įdomią mėgėjišką ir nuoširdžią atmosferą.
Vien ko vertas vieno bičo užduotas labai rimtas klausimas jau daugiau nei trisdešimt metų kartu grojantiems sonikams: “kas galėtų pakeisti sonic youth išlikimą ateityje?… “Mirtis”-  atsakė Lee Renaldo ir susižvengė.
Fainai, kad filmas buvo rodomas dramos teatre- gyviau ir giliau viskas atrodė, be to, Gonzikui garsiai paprašius pagarsint filmą, operatorius tai padarė iškarto.
Pasibaigus kinui apėmė jausmas, kad ką tik išėjom iš Sonic Youth koncerto, o visi grupės nariai tapo mūsų artimais draugais.

1 Comment

Šį kartą Kaunui yra ko pavydėti- laikinojoje sostinėje antrą kartą vyksta tarptautinis kino festivalis, o  jo programoje ypač mano geidžiamas dokumentinis filmas “Sonic Youth: Sleeping Nights Awake”. Nei nusipirkt, nei parsisiųst iš kur nors šio filmo neradau, tai teks jaučiu lėkt ketvirtadienį į Kauną žiūrėt. Važiavau specialiai į gimtą miestą balsuot, nuvažiuosiu ir specialiai dėl sonikų.

Tik vienas dalykas juokingas yra recenzijoje lietuviškoje kino festivalio saite apie “Sonic Youth: Sleeping Nights Awake”, štai:
“…Be to, filme išgirsite išskirtinius interviu su „Sonic Youth“ muzikantais Kimu Gordonu, Thurstonu Moore‘u, Lee Ranaldo…”
Kimas Gordonas šiaip jau yra moteris Kim Gordon, jei ką ;)

4 Comments

Ėėėėė, bet tai ant kiek visgi grupė BIX yra (ar buvo?) žiauriai zjb. Klausau jų geriausių dainų albumo “XX” ir negaliu atsigėrėti. Be to ten visi gabalai remasterinti tai, išvis viskas labai gražiai, švariai ir kažkaip naujai skamba.

Todėl visai nenuostabu, kad ir režisierius Larry Bishopas su kitu garsiu prodiuseriu KVANTINU TARANTINU savo naujausiame filme “HELL RIDE” vieną iš pagrindinių herojų būtent ir pavadino BIX’u.

Jaučiu prisiklausė režisieriai bišky BIXų muzono…

2 Comments