:paul nevermind

2 Comments

Neblogas vakarėlis išėjo, nors chebros nedaug atėjo. Smagiausia buvo prisimint visą tą kavinės tūso bardaką. Labai jau senai tai teko patirti. Tiesa, iš esmės niekas ir nepasikeitė: gyvenimo garso takeliai liko tie patys, Cafe de Paris lankytojai lygiai tokie pat apsvaigę kaip ir seniau, o ir neaiškūs prašalaičiai lygiai taip pat trečią ryto ateina pavartyt laikraščių.

Šiek tiek bijojau, kad užsiknisiu ilgai groti, bet mėgstamiausi soundtrackai absoliučiai susuko laiką, kad 5 valandos prabėgo kaip akimirksnis. Pyst ir viskas. Kas be ko prie to prisidėjo aktyvaus djavimo gudrybės: per mylimiausias dainas garsiai dainavau (kiek mačiau ne visi tai iškentė:) ir inirtingai šokau. Kartas nuo karto vis griebdavau žmoną už parankės ir palikęs pultą, šokių aikštelėje sutrypdavau džaivinį lindihopą, o  pvz per INEXES “Beutifull girl” sumečiau ir lėtiaką. Gaivina jausmus tokios diskotekos. Reikės būtinai vėl pakartot. Po kokių pusės metų, jaučiu.

No Comments

Po nesėkmingos kelionės pradžios ir prarasto festivalio po truputį įsivažiavo kelioninė reabilitacija. Šiais metais ji gavosi itin intensyvi, bet  mažiau varginanti nei pernai. Kaip ir reikėjo tikėtis mašiodą dėdė Wolfgangas sėkmingai sutaisė: perpylė tepalus, pakeitė filtrus ir pan. nors, jaučiu reikės dar grįžus trumpam į autoservisą užvaryt, nes vienas kitas tepalo lašiukas iš kažkur nukrenta. Tai va, žodžiu, per savaitę sukorėm apie 2800km ir pabuvojom Pracūzijos Elzase (Strasbūras, Kolmaras, Riquewihr’as), Šveicarijoje (Liucerna) ir Italijoje (Livornas). Kažką dabar trumpai pailiustruosiu.

Kelionė į Prancūziją i like. Iš pradžių nuvažiavom apsidairyti po nedidelį bet labai gražų Kolmarą.

Kolmaras neturi nieko bendro su jūros gėrybe kalmaru, bet, man atrodo, turi nemažai bendro su nykštukais, kurie čia į tortus panašiuose nameliuose gyvena iki šiol. Normalaus ūgio homo sapienas į tokį niekaip netilptų.

O šiaip miestelis švarus, gražus ir labai mielas. Beje, būtent Kolmare gimęs skulptorius F. Bartoldis suprojektavo žymiąją Laisvės statulą.

Sekantis aplankytas buvo Elzaso vynuogynuose pasislėpęs kaimas-pilis, - Riquewihr’as. Nežinau net kaip čia lietuviškai turėtų būti.

Nors iš esmės Riquewihr’as yra tik viena old skoolinė gatvė, ale jos gražumas nustebina lyg jų ten būtų begalybė. Aišku, turistinė publika beveik vien diedukai, leidžiantys savo viso gyvenimo santaupas nepelnytai brangiuose restoranuose. Na, o vakare ant suoliukų išlenda saldžios porelės. Bičiukai kalbantys angliškai su prancūzišku akcentu čia per porą sekundžių užkariauja savo mylimųjų širdis ištardami analoginį banalų: “you know, this night is so special…”

Kitą dieną pasiskųsti šūdinu gyvenimu Lietuvoje sukame į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre, bet prisiminę, kad Tėvynėje šio teismo sprendimai vistiek yra visiems px mieliau grožimės Notre Dame katedra.

Be to, vynas Strabūre labai net gi pigus. Kvaila būtų nepasinaudoti proga ir nenusipirkti, kad ir 5 litrų kanistriuko vyno už 4 eurus. Ir visai skaunaus, beje.

Sekantis taškas jau Šveicarijoje. Kalnų pašonėje. Keturių Kantonų ežero apsuptyje. Liucernoje.

Labai jau gražus miestas. Labai jau brangus miestas. Labai jau daug turistų iš rytų ir pietų Azijos. Net keista. Aš įtariu, kad gal pavyzdžiui Liucernoje baigiasi koks nors narkotikų kelias, nes ką gali veikti mažame ir tokiame brangiame mieste trys autobusai pilni iraniečių vyrų su ūsais? Na nebent ūsų čempionatas ar koks ūsų seminaras. O kur dar pilni viešbučiai it nindzės apasimuturiavusių moterų. Nežinau. Įtartina. Gal tik ir laukia su duršliku koks apsukrus šveicaras kol visos pašiks.

Ir Italija. Ne paslaptis, kad važiavome ten nes buvome pakviesti patrypti į tikras itališkas vestuves. Žodžiais nepapasakosi kas per velns tai yr…

Viskas vyko va tokioje viloje netoli Pizos:

Valgėme va tokius valgius:

Linksmino vestuvėse mus du Aphex Twinai:

Dar varinėjom visur po Livorną. Tokios štai pas juos ten pramogos. Groja bybių grupė.

Iš esmės viskas labai patiko, tik tas oras… +35 oi ne man…

Ir dar keletas gražių vaizdų iš kelionės. Saulėlydis Tirėnijos jūroje:

Vaizdas iš Bruneno miestelio Šveicarijoje. Šitą žmona nupyškino.

1 Comment

Šiandien buvo baisiai karšta nuo pat ryto. Kai atvariau į mokytojų namų kiemelį spiginio saulė ir net nebuvo minties, kad gali lyti. Tiesa, kažkokiu būdu yahoo orų prognozę prisiminęs stalą prekėmis nukroviau po reklaminiu skėčiu. Kaip po to paaiškėjo labai teisingai pasielgiau, nes gerokai įdienojus pistelėjo trumpa ir galinga liūtis. Džiaugiuosi, kad nors ir retai, bet būnu protingesnis nei kai kurie kiti.

Tikėjausi daugiau jaunesnių pardavėjų ir pirkėjų, bet iš esmės viskas buvo kool… ne, greičiau- HOT! Smagiausia buvo matyti, kaip žmonės džiaugdamiesi įsigytais daiktais duoda jiems naują gyvenimą. Juk man tie daiktai jau senai nesukeldavo jokių emocijų. Be abejonės toks neįkainuojamas smulkiojo verslo feedbackas ir buvo didžiausias atlygis kokį parsinešiau iš turgaus. Jaučiuosi padaręs gerą darbą.

Ačiū labai Vyčiui už portatyvinį Numark Pafą. Labai geras daiktas veikiantis ant batarkių. Greičiausiai į blusų turgų reiks užsukt ir kitą sekmadienį.

5 Comments

Paskutiniu metu taip intensyviai gyvenu gyvenimą, kad net pamiršau savo blogą. Keliuosi labai anksti. Labai daug dirbu. Grįžtu nusikalęs kaip šuva ir krentu negyvas miegoti. O tos vasaros karštos naktys kankina žiauriai. Plėšo galvą. Pykina… Gerai jau gerai- meluoju… (bet dirbti vasarą vistiek užpisa. Ir apskritai dirbti užpisa:)

Šiaip jau laikas bėga linksmai. Štai ketvirtadienį buvome kultfulxo fishdėjuje. Pirmą kartą šią vasarą. Ir kas galėjo žinoti kad ten nemokamai vaišins vynu…

Na, o vakar buvom uždarame festivalyje TECHNOVIKINGS Vol.3, kur kaliau net du smarkius dj setus. Tiesa, publika buvo, nors ir nuostabi, bet labiau linkus į transą, todėl išjudint jų nuo patogaus miško pakloto nepavyko. Bet matytumėt kokioje ambientovoje vietoje viskas vyko. Praktiškai pelkėje, bet ir prie pat ežero. O ir soundsystemą susivežę chebra labai neblogą buvo. Gaila vaizdų kol kas jokių neturiu.

O  štai šiandien visą dieną rūšiavau visą savo turtą: plokšteles, kompaktus, dvd, žurnalus, knygas, suvenyrus ir kitą mentalinį turtą. Galvoju, kad jei plokštelę paskutinį kartą klausiau/grojau prieš 5 metus tai ar ji man reikalinga? Be to laimingesnis nuo daiktų turėjimo nesijaučiu, todėl artimiausiu metu galvoju kad viską nuvežti į blusų turgų ir smagiai už simbolines kainas parduoti. Ar, net padovanoti. Beje, radau cd įrašytą savo labai kool  pirmą miksą (ten toks triphop/chill out), kurį artimiausiu laiku paleisiu per podcastą.

6 Comments

Aktyvus poilsis baidarėmis nesibaigė. Pakvipus laisvai dienai išvažiavome ir į užsienį. Šį kartą nelabai tolimą, bet labai viliojantį- Lenkiją.

Kelionė iki Bialystoko užtruko neilgai. Kažkur 4 valandas. Važiuoti nebuvo sunku. Man pasirodė, kad fūrų kelyje, lyginant su pernai metais, daug mažiau. Tiesa, vistiek neišvengiamai sugrįžo “no future” vairavimo ypatumai, kai kelyje aplenkęs vieną kamazą užsišoki ant kito šiknos. Ir tokiu užknisančiu būdu visai nejudi į priekį. Likus kažkur penkiolikai kilų iki miesto papuolėme į dabar dažną kelių atnaujinimo už Europos pinigus įsisavinimo programą. Kalnai smėlio ir neaiškios susikryžminusios subjaurotų kelių gijos. Jei ne navigacija, tikrai nuvažiuočiau į artimiausią mišką. Mieste situacija panaši- lenkai naujina kelius ir stato tiltus. Pusė gatvių uždarytos. Jokiu sunkmečiu ten nė nekvepia.

Užsakytas viešbutis irgi labai ambientovas. Jame įsikūręs ir bankas, ir radijas, ir televizija. Kambariai su milžiniškomis veidrodžių sistemomis, už kurių slepiasi vonia ir tūlikas. Be to, galybė dirbtinių gėlių, kurios tik ir primena apie žmogaus laikinumą šiame pasaulyje. Džiugu, kad lenkai nusiteikę filosofiškai, nes aš pavyzdžiui savo gimtinėje nusiteikęs realistiškai- išverkiau visas ašaras, o juoktis nebeliko iš ko.

Bialystoko karštą orą pakeičia nesibaigianti liūtis. Tai kažkiek pristabdo kultūrinius planus ir į priekį iškelia vartojamąsias vertybes- VAROM PIGIAI APSIPREKINT! Oooooo taip! Auchen’as kaip tik priešais viešbutį… Tai jau tikrai, kad viskas pigiau. Na, taip tipo 2-3 litais. Kadangi didelius zakupus paliekam kitai dienai, labiausiai vilioja alus. Perkam daug ir įvairaus. Po to degustuojam viešbutyje. Per tą laiką lietus aprimsta ir išlendame į centrą.

O ten labai gražu. Senamiestis, naujamiestis, muziejai ir fontanas.  Kas sutvarkyta, kas vis dar tvarkoma. Tikrai gražiau už Europos kultūros sostinę 2009, bet dar trūksta iki laikinosios sostinės vidinio grožio. Kavinės ir pubai, nors vėl pila lietus, nusėsti jaunimo. Gyveni žmogus ir nežinai, kad už 300 kilometrų nuo apkasų gatvės irgi yra laimingų lenkų… Į tamsų pubą skubame ir mes. Kadangi savo kompanijoje kartu turim ir tikrą Joną, inpisam Žyveco į jo sveikatą. Valio!

Sekančią dieną toliau lyginam kultūrinę kainų šienapjūtę. Kraunam į Aucheno karutį viską kas pigu. Godumas praktiškai jau nužudo sveiką protą… bet staiga spindulėlis iš dvasinio pasaulio pusės, lyg rentgenas, nušviečia apie šūdų brudų kombinato piktus kėslus, todėl vežimėlyje lieka pora triusikų (6lt (pas mus 10lt)), du indeliai mėgstamo hellmans majonezo (5,5lt(pas mus 9lt)), skalbimo milteliai (pigiau gal 10lt nei pas mus) alus (pigiau 2-3litais nei pas mus), degtinė lauktuvėms (pigiau 5litais nei pas mus), pampersai dukterėčiai (pigiau 20lt nei pas mus) ir dar šis bei tas. Dar jei pridėti nebrangus benzo pilną baką, tai skaitau normaliai viskas gavosi. Laimingi tipo išvažiavome.

Artėjant prie Lietuvos užsukome į tokį gražų vienuolyną, visai netoli sienos. Garsus jis tuo, kad medituoti ten buvo užsukęs Jonas Paulius II. Dar ir dabar nusipirkus bilietą, galima apžiūrėti lovą, kurioje šventasis tėvas miegojo. Beje, tarp mūsų su Jonu Pauliumi II nemažai bendro yra, jei ką. Tėvai mane pavadino Povilu (šiaip jau Lenkų kalboje nėra tokio kaip pauliaus, o yra PAWEL, kas mano manymu greičiau yra POVILAS nei paulius, bet Lietuvių kalboje greičiausiai sužaidė lotyniškas Paulus) būtent jo garbei, nes tais metais kada gimiau Jonas Paulius II buvo išrinktas popiežiumi. Taiiipppp… šia gražia gaidele ir baikime.

5 Comments

Trumpai šiais metais ten išėjo pabūt, bet labai patiko. Labiausiai didžiosios, MORE, scenos garsas.

Festivalio vieta taip pat unikali. Miškas dar pridėjo nemažai jaukumo, todėl ir publikos atrodė daug. Kaip paaiškėjo vėliau dėl tų pačių priežasčių ir mentai kažką papaškudino. Na, ten tipo problemos dėl triukšmo greičiausiai.

O, aš, ačiū, pagrojau gerai. Dėjau chilloutinio dubstepo truputį. Radau jau gabaliuką video iš seto youtube. Pažiūrėk jį mano video bloge.

11 Comments

Geriausias dalykas koks gali nutikti open air’ui, tai jei ponas Dievas nepasiunčia lietaus. Visa kita tik smulkmenos. Bent šeštadienį “gyvam sapne” iš dangaus nenukrito nei vienas lašas. Švietė saulė. Buvo šilta. Todėl jau vien dėl to, manau, festivalį galima laikyti pavykusiu.

Iš esmės, pasakoje iš rūsio viskas buvo ok. Net pilstomo tamsaus “Samsono” alaus buvo bare, o ypač patiko nuostabiai gerai sureguliuotas garsas aronijos vyno alaus saugyklų angaruose. Problematiškos patalpos geram garsui… bet kažkas gerai padirbėjo, todėl lyginant su pirmąja pasaka iš rūsio, kai sound systemas sumaldavo visus garsus į vieną didelį šūdą, šį kartą muzikos skambesį galima buvo laikyti idealiu. Dėl tos pačios priežasties mano dj setas prabėgo labai greitai ir linksmai. Net kūlversčio padaryti nespėjau. Techno liejosi laisvai. Pakapoti įpareigojo sienos. Viską įrašiau. Greitu metu įdėsiu šį live miksą į savo podcastą.

Didelį BIG UP’ą siunčiu ir operatoriams kypsams, kurie lakstė visą dieną po festivalio teritoriją su 8mm kino kameromis, bei fiksavo festivalinį gyvenimą savo filmams. Po to, gi, viską išryškino ir vėlai vakare dar spėjo parodyt. Tikras menas. Gaila nedaug pavyko pamatyt, todėl mielai kada nors pažiūrėčiau viską nuo a iki z. Be to, neatsisakyčiau filmukams sukurti soundtrackus.

Labiausiai trikdė tik apsaugos vaikinų darbas. Tiksliau, nuolatinis ant rankos priklijuotos įėjimo apyrankės tikrinimas, tampymas ir detalus tyrinėjimas. Bet kur ir taip lyg būtum paskutinis nusikaltėlis. Gal, jei daugiau būtų saugoję skyles tvorose, nereikėję būtų erzintis ir patiems, ir kitus trukdyti.

4 Comments

Gerai, kad pasakoje iš rūsio išpuolė grot šeštadienį. Taip pavyko penktadienio vakarą nepraleisti nuostabaus post-rocko vakarėlio su mano liubovnikais- “Gaserta”. Be to išvydau ir labai įdomų savo gimto miesto kolektyvą “slowattack”.

Šiaip jau nustebino “slowattack”. Geraja prasme. Paprastai juk iš tautiečių sunku sulaukti ko nors įdomaus. O čia tikrai neblogai pasistengta. Pasirodymas vyko net su cirko elementais. Grakštaus kūno bagyra šiuolaikiniu šokiu labai pagyvino lyrišką shoegazą.

Taip pat užskaitau vietoje ir laiku naudotus už širdies griebiančius saksofono garsus. Jo dėka, vietomis “slowattack” primindavo kitus mano eksperimentinio post- rocko favoritus iš užatlantės- The Drift. Tiesa, dar yra “slowattack’ams” kur tobulėti. Kaip pvz.  susitvarkyti fūzo laidus,  turėti savo video-džėjų (o ne spaudinėti pauzę ant kompo), groti garsiau ir užtikrinčiau…

Na, o vos vairą perėmus “Gaseratai” iškarto paaiškėjo kas čia bosas. Prieš metus pirmą kartą taip pat “musėje” pamatyti latviukai pakerėjo dar kartą. Ne vieną iš susirinkusių žiūrovų (tame tarpe ir mane) “Gaseratos” muzonas privertė net užsimerkti iš gaunamo grožio. Malonu paliko.

3 Comments

Taip jau išėjo, kad vakar patingėjau atskleisti šaunius šeštadienio vakaro įspūdžius. Jėgų nebuvo po šokių. O istorija skelbia tai, kad šiuo metu pas mus vieši žmonos mama, kitaip dar vadinama uošvė, tai, žodžiu, po šventinių pietų sėdėjome ir galvojome ką čia tokio nuveikus. Man kilo mintis. Perverčiau renginių kalendorių. Sudomino gyvos muzikos koncertas “Alaus Namuose”. Grupė KING KONGS iš Pyterio, grojanti surrf’ą. Pažiūrėjau jų myspeisą… zjb labai… oho ohoooo pasirodė. Linksma ir nesenstanti BEACH BOYS įkvėpta banga pagavo mūsų nuotaikas. Sakyčiau, pataikėme į targetą. Surffas neabejingais palieka visas amžiaus grupės. Šiuo atveju net ir žmonos mamą.

“Alaus Namuose” lankiausi pirmą kartą. Ir nieko nei blogo, nei gero (išskyrus milžinišką alaus pasirinkimą) pasakyti neturiu ką. Matosi, kad publika dar neišsigryninus, todėl glaudžiasi ten kas netingi, nuo skino iki studento ir urlagano. Nors ką aš žinau, gal niekam šiais laikais ir nereikia į ką nors išsirutulioti. Tipo alus vienija visus ir gerai yra. Beje, apie alų. Jau galvojau, kad buvau atradęs savo alų t.y. “Pono Tarnausko”, bet “Tikro alaus” redaktorių parekomenduotas “Čižo” alus patiko dar labiau. Jei bus proga, siūlau paragaut.

O koncertas buvo JĖGA!!!! Sunku, turbūt, ką nors liūdno ir sugrot tokiu stiliumi. Tiesa, žiūrovai nuo scenos laikėsi pakankamai didelio saugaus atstumo, kas greičiausiai liudija apie nepasitikėjimą grupe, arba nepasitikėjimą savimi. Aišku, kaip ir reikėjo tikėtis, į tancploščiadkę neiškentęs linksmumo spaudimo, išskubėjau koncertui einat visai į pabaigą. Bet pasiraityti ir koją pasukioti dar pakankamai spėjau. Ko nepasakysi apie kitą prie stalų likusią didžiąją dalį lankytojų, kurie, garantuoju, irgi labai norėjo pasiausti. Tiesa, įrašiau momentą į kasetę ir įdėjau į videoblogą. Pasižiūrėk.

Geros nuotaikos kupini po koncerto aplankėme dar vieną naujai atsidariusią kavinę- JALTĄ. Žvėryno pušų pavėsyje, žalių krūmų apsuptyje JALTA vidumi labai priminė Suomijos mieste TURKU aplankytą klubą PAIVAKOTI (ar panašiai. kas reikštų “vaikų darželis”:) Be to, atmosfera panaši į pirmapradę kavinės “Cafe de paris” biosferą. O tai aišku teikia viltį kad viskas bus labai gerai ir sugrįšiu pasvalio alaus įkalt į žaliąjį kiemelį labai greitai.

2 Comments