:paul nevermind

Kaip žinia, į darbą važiuoju troleibusu ar autobusu. Po to išlipu prie gedo prospekto ir iki biblės einu pėstute.

Kiekvieną mielą dieną, kažkur apie 07 55 val, “savivaldybės” stotelėje sutinku pagyvenusį pilvotą vyrą. Atsistojęs prie žmonių jis visą laiką dainuoja ir mosikuoja rankomis. Kažkaip iki šiol niekaip nepavykdavo suprasti konkrečių dainos žodžių, nes vos tik prisiartindavau artyn, tas apsimesdavo, kad nedainuoja. Bet štai, šiandien, kai ryte ore kybojo juodi debesys ir dundulis dangumi ridinėjosi, matyt diadska nebuvo toks budrus. Praeidamas pro šalį trumpam stabtelėjau prie daininyko ir, prisiekiu, išgirdau “House of love” dainą:

“In a garden in the house of love, sitting lonely on a plastic chair

The sun is cruel when he hides away, I need a sister - I’ll just stay

A little girl, a little guy - in a little church or in a school

Little Jesus are you watching me, I’m so young - just eighteen

She, she, she, she Shine On

Shine On

Shine On…”

Nu, nieko sau…

Be to, tas hitukas taip įsipiso man į smegeną, kad visą dieną iki šiol niūniuoju jo melodiją.

Kita plokštelė. Mačiau šiandien per MTV mėgiamos grupės GRAVEL video klipą. Manau, turiu teisę išreikšt savo nuomonę - klipas labai blogas. Nesitikėjau, kad gerą dainą galima imt ir sugadinti video klipu.

Tikrai, būtų užtekę nufilmuoti tik kostiumuotą GRAVEL gyvą grojimą, be jokių Vijoletos bokso dramų, nes dabar video primena pigią DURAN DURAN “girls on film” kopiją.

Kaip tik ziurėjau, nesenai, THE CURE vieną, seną klipą, tai ten tik grupė dainuojanti nufilmuota įvairiais rakursais. Ir viskas. Paprasta ir gražu. Jei būčiau režisierius, rinkčiausi būtent tokį sprendimą.

Rodyk draugams

1 Comment

Kažkada, senai senai, buvo toks alternatyvščikų festivalis „Skamba Skamba dalgiai”. Bėgo metai ir persimutavo jis į „Skamba Skamba kankliai“. Gali būti, kad viskas buvo atvirkščiai.Nesvarbu.

Žodžiu, vakar apsilankėme su žmona viename „Skamba Skamba kankliai“ koncerte, skirtame alaus pagrindui- APINĖLIUI. Kažkaip atsitiktinai viskas gavosi, tikrai nesirinkom specialiai.  Ūsuotas muzikos ansamblio vedėjas supažindino su šio augalo istorija ir svarba lietuvių kultūroje. Pasak jo, šio vijoklinio spurgelio, o taip pat kitų psichotropinių augalų (kanapių, aguonų) temos lietuvių dainose buvo ypač mėgiamos.

Užtraukus dainininkams pirmus posmus, apšalau. Žiauriai gražu buvo- totalus transinis dalykėlis. Prie visko prisidėjo ir tai, kad koncertas vyko bažnyčioje. Po pirmos dainos iš aukštybių  pasiklausyti lietuviško chillo nusileido pats žilagalvis DIEVAS. Štai jis slepiasi minioje:

Daina po dainos, minutė po minutės darėsi vis gražiau ir gražiau: pro akis bėgo Tado Blindos serijos, auksinių rugių pilnos degtinės reklamos…

Tuomet, kažkur viduje pajutau didelę meilę Lietuvai. Vos neapsiverkiau, dainų melodijos kaip kalnų mantros žadino sielos virpesius.

Kada prasidėjo unikaliosios sutartinės nesitvėriau kailyje- ką padaro mano a****ono live ping pong efektas, moterys darė savo balsais. Nerealu.

Kažkaip kai matai tą liaudies meną per „GERO ŪPO“, tai viskas atrodo gana dešovai, bet va dievo namų aplinkoj, net tokį ledaširdį kaip aš, aplanko mental sukrėtimas:)

Įdėjau porą trumpų filmukų į video blogą, jei ką.

Rodyk draugams

No Comments

Pasaką iš rūsio sekėsi sekti labai neblogai.

Vyno gamykla ir visokie priestatai, jaunatviškai išsireiškus, rovė stogą. Panašius vaizdus buvau matęs tik Hackney turge Londone ir Prodigy videoklipe.

Šaltuosiuose angaruose, kažkadaise laikytas skanus aronijos vynas užleido vietą REIVUI.

Tik šis, taip dabar madingas ir visų pamėgtas žodis galėjo apibūdinti ten vykusį reiškinį.

Vos atsistojęs prie DJ pulto supratau, kad šį vakarą neleisiu mano taip mėgiamų planuotų kriuksėjimų ir riaugėjimų. Aplinka įpareigojo groti sunkiau. Taip suradau progą pagaliau pamiksuoti nusipirktus ROB ACID, JOSH WINK, PLASTIKMAN, AUDION hitukus. Jau maniau, kad niekda jiems nebus lemta išvysti diskotekos šviesos.

Bebumsint technūhai kartais atrodė, kad ims tie šimtamečiai rūsiai ir sugrius ant visų pafų, makų ir chronekų, taip atkeršydami visiems už palaidą gyvenimo būdą. Nesugriuvo.

Vadinasi, dar kurį laiką galima mušti dinderį.

Begrojant PLASTIKMANO „Marbles“ mane aplankė labai ryškus de javu. Lyg kokie traukuliai smegenyse įvyko ir akyse išvydau roko maršo afterpartyje prie šviesų stovintį Mantelį, šalia savęs linksmą Šarą, minią prancūzais miksuotų pankų ir tą patį Ričkos acidą. Kaip geras vynas, taip ir „Marbles“ bėgant laikui tiktai gerėja.

Prisiminęs, kad steidžo pavadinimas elektro/breaks pabaigai dar specialiai užmečiau „We interput this program“.

Mane pakeitęs Pedro iškart pradėjo kapoti dar labiau. Nedaug teklausiau, bet man labai patiko iš vinilo sklindantis beveik gyvas garsas.

Su pilna mašina lavonų Nemenčinės plento guze apsilankėme absoliučiai nerealioje parduotuvėje REMIX. Po to miškais miškeliais grįžome į sostinę.

Laukiu kitos pasakos.

Rodyk draugams

5 Comments

Viskas! Užteks! Neįmanoma su tom elektroninėm prekėm.

Bliamba sugedo, beveik nauja garso korta. O čia festivalis ant nosies.

Kiek galima? Garso kortos, kompai, xujompai, mptrioskes xujoshkes…

AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Ate!

Rodyk draugams

4 Comments

Viskas prasidėjo tada, kai nupirkęs buteliuką “žalių devynerių”, nuvykau pas Gipsą. Gėrėm iš pradžių lėtai. Kalbėjom apie šį bei tą,  pletkinom apie draugus, darbą ir naujausias automobilių tiuningo problemas. Bebaiginėjant degtindarių paslaptingą gėrimą supratom, kad verbalinė šneka išsisėmė… Mumyse prabilo MUZIKA! Gipsas griebė savo fenderį, aš grotuvus ir efektų bloką. Grojom kažką panašaus į doorsų THE END. Po to pasikeitėm rolėmis ir muzikinis projektas įgavo sonikų atspalvį.

Žiauriai patiko tokia būsena: nieko nekalbėdami, pasikalbėjome apie viską.

Saviraiškai įgavus prasmę, išlindom į kiemą. Atsidūrėme mokytojų namų kiemelyje, kur karaliavo vasaros terasos atidarymas. Arodo, kažkas net djavo iš makbooko. Bet djus buvo gražesnis už savo grojamą muziką, todėl  greičiausiai atvėrė duris tik silpnavalėms merginoms.

Įvaldžiau porą alučio ir 3×9 žolelė atsiskiedė dabar jau kokiu 8×8 skirtumu, taip dar labiau klaidindama ir taip jau sunkų liežuvį.

Čalindžas buvo priimtas, todėl nuvažiavę į maximukę nusipirkome kito, dar geresnio, žolelių gėrimo- BECHERUVKOS. Tas šuds su brukne buvo tikrai neblogas. Labai atsimenu vieną jos prieskonį.

Kažkokiu būdu pasiekėme vakaro kaltininką- klubą “Gravity”. Nežinau, kiek buvo valandų, bet mano favoritas TROY PIERCE’as jau sukiojo techno. Tuo metu buvau labai atviras, net atskleidžiau sutemų ir G spaudos atstovui slaptą savo užmanymą. Gal kas nors iš to išeis, o gal ne…  Tiesa, bebandydamas  užmegzti kontaktą su žmonėmis, pajutau savotišką savęs ignoraciją. Ko gero, visai šlitinėjau pakampėmis. Dar porą shotų su Bachu ir protelis visai išėjo išeiginių.

Kadangi, šis vakarėlis kartu buvo ir rimta misija dalinti savo naujajį promo mixą, nedvejodamas kuo skubiau ėmiausi savireanimacijos. Sakydamas ačiū vandeniui iš krano pajutau didelį palengvėjimą. Be didelių įžangų išdalinau kompaktus su mixu  taip, kad net neatsimenu, kam juos daviau.:)

Likęs vienas vienintelis cd buvo skirtas Trojui. Atsistojęs netoli jo pradėjau laukti progos. Tada išgirdau vieną gabalą iš savo mixo. Po to kitą. Po to trečią, ketvirtą… Pierce’as sugrojo beveik visą šviežieną, kurią aš sąžiningai susipirkau iš digital pardų ruošdamas promuškę. Joooo. Life…oh Life…

Whatever. Grojo minusas neblogai, bet man tai tikrai nebuvo metų vakarėlis. Aišku, pats kaltas.

Ne pirmą kartą… ir ne paskutinį…

Vėliau savaitgalis klostėsi irgi nesėkmingai: taip trokštama reabilitacija pačioj kiečiausioj vietoje- COOL’OUT’uvoj taip pat virto kančia, nes šalia esančioj kaimo šūdizmo sodyboje non stop gėrė, gal šimtas paauglių pacukų, o jiems pritarė, nei iš šio nei iš to nuo pavasario pušyse atsiradusi tūkstantinė varnų kolonija. Tos su****os varnos taip karksi ir paškudina terasą, kad Vilniaus kurvelių kaimynių už sienos grojanti RUSKOJE RADIJO skamba kaip simfonija.

Vienintelis gražus dalykas buvo pasivaikščioti šiandien ryte prie tėvelio Nemuno.

O šiaip weekendas iš tų, kurių geriau nebūtų.

Rodyk draugams

No Comments

Jau koks kitą savaitę tusas nusimato, tai bijau ir pagalvoti. Turėtų būti, taip sakant, NEREALIAI !  Čilaute SATI net gros…

2007 Gegužės 25 - 27 (21:00)

PASAKA Iš RūSIO - Elektroninės Ir Gyvos Muzikos Festivalis

@ Ex “Raudondvario dvaras“, Raudondvario Dvaras Open Air, Vilnius, LT

DJ’ai:
Reggae / Ragga Jungle:
Roots man,
Genys (Dublicate),
Eazystyless (Champion / Jah Jah Tent),
Numba_none (K.U.B.),
Qwert (Champion Sound),
Gonzales (Zion Explorers),
Greenman,
Simao (Unsound Method),
Road`s`killa (K.U.B. / Risky operations),
Intakz (Re:formataz),
Soundchild (K.U.B. / Risky operations),

Electro / breaks:
Eric Paquet,
2you kauk (unsound method),
Paul Nevermind (popx.visiems.lt),
System Error,
Nostra,
Pakas (K.U.B. / Risky operations)
Elektrod Karabelnikov (Unsound Method),
Robe (Re:fiction / Risky Operations),
Calli,
Synth / Nurasho (fused) (electronica),
Pedro (min_for),

Chill out / Space Dub (Open Air):
Magic Elf (Siloka),
Zenit (SIloka / Swamp Tales),
Trantic,
MeLady (Oya tribe),
Roots Man,
Kurant & Pempe (Space-team),
Divos (Telekinesis),
A.F.W.I. (Ambient IDM Sounds Space),
Escogido (Siloka),
Ficus (Mind Syrup),
MA,
Special guest SATI.

LIVE:

Reggae / Ragga Jungle: Exclusive Jam Session
Electro / breaks: Verslo Rizikos Rezervas, Golden Parazyth,
Chill out / Space Dub (Open Air): Sounds Soup, Nectaras & Different Twins (Siloka).

Jūsų laukia 3 muzikinės erdvės, palapinių kaimelis, chai-shop, vyno bariukas ir pasakiška nuotaika. 4 vyno rūsiai. Dviejuose muzikinės erdvės, kituose menininkų paroda. Dvaro kieme palapinių kaimelis, Open - air scena, ugnies performansai, chai-shop, vyno bariukas bei daug staigmenų.Ieškokite skrajučių

Rodyk draugams

9 Comments

Paul Nevermind ” Mini Motto vol.2″ promo mix

track list:
SOG- sog 1.1- kompakt extra
Staffan Linzatti- quibble- district of corruption
Leif – after Effect- fear of flying
Pakt- carousel- acid milk
Andre Crom- psychiatre- sender
Hannes Teichmann- jaeger (sascha funke remix)- festplatten
3 Channels – night track- channels
Someone Else – lowdown britte (Wink’s profound sound iterpretation)- foundsound
S.W.A.T Squad- mandanga- sounderground
Steadycam- klyftans prakt- K2
Heartthrob vs. Troy Pierce –horse nation amended- M_nus
Tigerskin- Heterofon- neimatmelodie
Frankie- Pero- frankie
Heinrichs and Hirtenfellner- like a headshot- lordag
Kenneth James- is it on- underl_ne
Fahone People- tesrt 27- hartchef dicos
Violett- Bettina- einmaleins musik
Markus Mashur- telephone
Fenin- CPU waltz - echocord
Rhythm & Sound- version- burial mix
Ambivalent – R U ok (a cappela)- M_nus

Rodyk draugams

1 Comment

Žinau, egzistuoja kolektyvinė blogerių pasąmonė, todėl rytojaus blogosfera bus pilna visokiausių nuomonių apie šiandien vakare vyksiantį eurovizinių dainų konkursą.
Noriu užbėgti įvykiams už akių ir pareikšti savo nuomonę, kad man šitas eurovizijos koncertas, kas ten bedalyvautų, nieko nereiškia.
Vienintelį kartą, tai yra, pernai metais, balsavau savo telefonu už GRAVEL, bet ir tai tik atkrintamosiose varžybose. Tiek žinių.

Rodyk draugams

7 Comments

Ė, bet tai ant kiek zjb su truliku į darbą važiuot!
Absoliučiai neįvertinau to malonumo net du metus.
Važiuoju sau kaip ponas kiekvieną rytą dabar, nei galvoju kur mašiną pastatyt reikės, nei benzino kainos galvą kankina. Stebiu kaip žmonės atrodo, ką šneka girdžiu.
Smagiausia, aišku, kad bendradarbių gimtadienius pilnavertiškai švęst galiu.
Čierką normaliai padaryt, sveikatos metų palinkėt! Super!
Štai, kad ir šiandien, sunervino mane iš ryto bobutės troleibuse, tipo joms vasara neateina, šąlta, matai. Skundžiasi.
Nu, palauk, galvoju!
Su chebra iš bibliotekos pasidarėm plakatus. Pasiruošėm morališkai. Ir prie orų prognozių centro nuvarėm, Konarskio gatvėj, protestuot. Aš labai už tokį orą koks dabar už lango yra. Kad ta dargana ir dušinai lietūs visą laiką būtų. Man JOY DIVISION, kitaip nesiklauso. Turėtų per “Panoramą” šiandien parodyt vakare.

Rodyk draugams

4 Comments

Šiandien pirmą kartą po daugelio metų į darbą važiavau troleibusu. Kelionė užtruko trumpiau nei su „Ferrariu“, o įspūdžių gavau daugiau nei galėjau įsivaizduoti.
20 minučių nuo taško A (namų) iki taško B (darbo) buvo tarsi nesvarumo būklė, kurią visai buvau užmiršęs.
Tokią buseną paskutinius kartus jaučiau Londone, kai kiekvieną rytą metro važiuodavau į stroikę. Prisigalvodavau visko, kad tik įdomiau praleisti nemokamą spektaklį. Labiausiai patiko klausant beleko per CD grotuvą dairytis aplinkui. Taip jausdavausi kaip geram videoklipe ir šūdina dienelė pavirsdavo kino teatru. Pamenu, kurį laiką, ryte, toj pačioj stotelėj, į tą patį vagoną vis įlipdavo suvargęs kolega tautietis ir viečnai skaitydavo „NAUJAJĮ TESTAMENTĄ“. Tai jau buvo tikras serialas. Beje, labai liūdnas.

Žodžiu, sudėjęs visus pliusus ir minusus nutariau padėti sau, tau ir pasauliui. Nuo šiandien į darbą važiuosiu viešuoju transportu. Taupysiu savo ir tavo laiką, bei pinigus.
Vanduo bus švaresnis, o gyvenimas geresnis. Reiks pasidairyt ir kokio mp3 grotuvo.

Rodyk draugams

3 Comments