:paul nevermind

Daugelis Vilniaus didžėjų šį savaitgalį iš džiaugsmo plojo katučių, šalia Baltojo tilto išdygusi balta palapinė užbookino visus. Stambūs rėmėjai negailėjo pinigėlių tokiam futuristiniam projektui, nors realiai ko klausiau taip niekas ir nežinojo kas, išskyrus muziką, ten turėtų būti. Smalsumas liejosi per kraštus, jau vien dėl to, kad įėjimo kaina atidarymo vakarą t.y. šiandien, ketvirtadienį, buvo 50 litų (rytoj išvis tik VIP, o šeštadienį 100lt).

Stebuklingu būdu jau šiandien tapau VIP’u, tad nuskubėjau į GEODOMO atidarymo vakarėlį.

Labai negausi publika slankiojo tiek aplink baltą kupolą, tiek jo viduje.

Plazminiai ekranai ir žaisliniai lazeriukai rodė rėmėjų reklamas, GENYS grojo RHYTHM’n’ SOUND, žmonės (daugiausia tokie celebričiai kaip chošnau, ezopas, zenka etc) oriai braukė save iš svečių sąrašo ir kliūdami už blogai pritvirtintų kiliminių dangų veržėsi į tuščią GEODOMĄ.

Boooorrrrriiiingggg… bet staiga iš po dj’aus scenos kažkas pradėjo dusliai su liepsna pokšėti ir sproginėti. Šviesa staiga dingo ir pasmirdo deginto kaprono svilėsiais. Apšvietėjas su gesintuvu šoko prie liepsnos židinio. Jėgų jėgelė!!!

Nors action’o buvo ir nemažai, tai tikrai nebuvo pokštas ar suvaidintas spektakliukas. Dar pusvalandį pasismaukę su draugais smirdančioje tamsoje išvykome namo. Nežinau ar dar DURDOME toliau vyko diskoteka. Gal kas žino?

Rodyk draugams

4 Comments

Vakar vakare jau buvo rudeniškai šalta. Nepaisant to visos “VASAROS TERASOS” minkštos sofos buvo nusėstos minimal muzikos mylėtojų. Pagrojau gerai, bet buvo truputį juokinga ar net šiek tiek graudu, kai beieškant sound systemo supratau, kad muzikai klestėti palikta tik viena labai pavargus monitorinė kolonėlė. Sakyčiau, labai jau minimal.

Be to ir setas buvo trumpas, nespėjau nė kūlversčio padaryti, o bezdančioj kolonkėj užbujojo kolegos 94-ųjų IDM’as…

Geriau papasakosiu kitą istoriją.

Šeštadienį buvom pas Joną kaime. Čiobiškyje. Nuostabiame gamtos kampelyje prie Neries upės. Kažkada tuose miškuose iš šauninko į stribus pyškino Lietuvos partizanai, o dar seniau Vilgaudas Kryžiuočiams čerdakus kapojo. Iki šiol išlikęs paslapties šydas gaubia gūdžią girią. Tai ką aš čia norėjau pasakyt….

Ai, žodžiu, po šimto metų man į rankas pateko meškerė. Pasirodo dar atsimenu kaip slieką ant kabliuko užmauti. Matyt, todėl ir žūklė buvo sėkminga.

Buvo labai gardi vakarienė… katinui.

Rodyk draugams

3 Comments

Maniau, kad Vilnius vakar turėjo būti tuščias, bet milijonas tą pačią dieną vykstančių festivalių paviliojo ne visus pavakaroti mėgstančius vaikinus ir merginas. Klausimas tik, kurie kietesni, tie kur išvažiavo ar tie kur liko?

Aišku, kiečiausi yra tie kurie atvarė paklausyt P.Nevermind’o vakar į WOO, gal todėl jau nuo pusės vienuolikos ryžikės ir fyfos ėjo išproto, o labiausiai džiugino būrys palaikančių minimalistų (sorry, bišky nusipopsnau. Pirmadienį per Minimal Mondays bus daug įdomiau:).

Karoče ĮSPŪDINGAI!!!

Rodyk draugams

No Comments

Kai trečią valandą dienos sekmadienį atvariau į Didžiokų koplyčią, renginio (THE EVENT 1852) dar buvo tik užuomazgos. Kažkas jungė laidus, kažkas parinosi dėl video projektorių, o kažkas jau ir miegojo gatavas. Tiesa, organizacinius nesklandumus su kaupu atsvėrė gamtos prieglobstyje esanti vieniša Didžiokų koplyčia bei žinojimas, kad pagaliau vyks kažkas labai įdomaus.

Belaukiant  žadėto workshopo paaiškėjo jo masiškumo minimumas. Prie medinio stalo stojo tik PB8 ir… aš. Nelabai suprantu kas tai yra tas workshopas ir su kuo jis valgomas, tad, tiesiog, stengiausi daryti tą ką darė PB8: su ABLETONU leisti ir generuoti garsus. Turiu prisikarpęs nemažai loopų, bet absoliuti dauguma jų, taip sakant, technovi ir daugiau tinka šokiams, todėl, kad nedaryt nesąmonių, teko ilgokai knistis loopų bibliotekoj. Aišku, man dar toli iki PB8 profiškumo valdant eksperimentinę muziką, bet rezultatas pranoko lūkesčius- 2,5 valandos buvau, tiesiog prirakintas prie ambientovų garsų jūros. Man taip patiko, kad greičiausiai netolimoje ateityje reiks imtis šio reikalo rimčiau.

Pradėjo rinktis žmonės, laikas bėgo, taip nejučia prasidėjo ir lauko diskoteka. Pagal planą viduje turėjo groti rimti muzikantai, o lauke nerimti. Aš buvau prie nerimtų, todėl kai atėjo laikas groti dj setui pasirinkau vien nerimtą techno, pilną acid kriuksėjimų, glich’ų ir cuts’ų. Nelabai supratau ar kam patiko, nes chebra ant scenos visai bereikalingai užmaukšlino gana žemą palapinę tipo nuo lietaus (o juk lietaus neturėjo būti) ir aš temačiau tik žmonių batus.

Lyg į kokias mišias lygiai devintą visi sulindo į bažnyčią. Ten jau nervus tampė A.Bumšteinas, bet nuo aikčiojimų ir negalėjimo atsistebėti, kaip toj koplyčioj čiotkai, nelabai pamenu jo kompozicijų intensyvumo.

Koplytėlė savuo ruožtu žiūrovams irgi iškrėtė pokštą. Riebiai išbalintos jos sienos, švelniai išdažė susirinkusiųjų drabužius. Renginiui įsibėgėjus dauguma atrodė kaip statybininkai, bet tai perfomansui suteikė tik dar daugiau meniškumo ir linksmumo.

Sekantis digital mišių laikyti stojo PB8. Šį kartą jam talkino trys senso mikrofoniniai blynai, kuriuos palietus pasigirsdavo visokie triukšmeliai. Juos jis gyvai įrašinėjo ir leido per milijoną efektų, ta prasme, transformavo prisilietimą į muziką. Įdomu ir originalu.

Absoliučiai sužavėjo T.Dobrovolskis. Savo sukurtu instrumentu-lempa per pasirodymą išdarinėjo neįtikėtinus dalykus. Grupės nariai: sampleris, efektai ir egzotiniai muzikos instrumentai laiku įstodavo ir kada reikia išstodavo kompozicijose be jokių klaidų. Manau, tai ilgų repeticijų pasekmė.( Siūlau pračekint video blogą.)

Beje, kalbos apie vaikus tarp kompozicijų, ko gero, susuko galvą didžiajai daliai susirinkusių moterų.

Kažkaip stebint audio menininkų pasirodymus, pagalvojau, kad labai jau viskas primena cirką ar iš lempų, ar iš blynų, ar dar iš ko nors. Paveikslais žmonių jau nenustebinsi.

Truputį po vidurnakčio vadeles  truktelėjo ir vakaro svečias. Bet jau taip truktelėjo, kad vos visi nenukrito. Be jokio gailesčio ir įžangų iškart kai piso grot minimal techno ant viso garso, kad susikausčiusiems nuo meno žmonėms neliko nieko kito kaip tik imt ir pradėt kraipyt užpakalius. (Žiūrėti video blogą)

Kaip ir dauguma muzikos žinovų, iš pradžių nelabai supratau kas vyksta ir kur dingo T.BRINKMANN’o eksperimentiniai cliksai, bet ilgainiui pradėjau džiaugtis unikalia svečio diskoteka, bo jau stogelis buvo konkrečiai irgi eksperimentuot pradėjęs nuo lietuviškų noisų. Sulaukti dj seto (nesu 100% įsitikinęs, bet manau, kad tai tikrai nebuvo live’as)  pabaigos nepavyko, nes nuo labai didelio, bet nelabai kokybiško garso (bažnyčioj turbūt to padaryti ir neįmanoma) pradėjo skaudėt ausis, tuo tarpu visu gražumu ponas BRINKMANN’as demonstravo savo maikę su rusišku užrašu ČEČEN VEČEN.

Jau laukiu kitos THE EVENT serijos.

Rodyk draugams

1 Comment

Laba diena, atsiprašau, gal pasakysit, kur čia Pauplių kaimas? – klausiu pakelėje sutiktos močiutės, kažkur vidurio Lietuvoje. O ji taip  matyta, ir balsas labai jau girdėtas…

Ar tik ne per televizorių?- galvoju. Akurat! Čia juk ta pati BE TABU senjora, kur važiavo su Šmitu į Grand Kanariją. Geras!

Pagal išsamų TV žvaigždės paaiškintą planą greitai surandame taip ieškotą PAUPLIŲ kaimą. Jokių kelio ženklų žyminčių apie tokio kaimo buvimą nėra, o juk tai mano protėvių žemė!

Keletas kaimo gyventojų maloniai bendrauja ir leidžiasi į tolimus geneologinio medžio tyrimus. Išsiaiškinam, kad dešimties namų kaime visgi gyvena vienas Pauplys, bet kaip, tyčia išvažiavęs darbo reikalais į Ukmergę. Ma jį bala, kiek žinau vis tiek ne giminė.

Paliekant Pauplius už nugaros galvoju, kad neblogai būtų ten gyvent: gražu, ramu, o dar tas pavadinimas…

Štai Pauplių gyventojas su Paupliu:

Judame tolyn, link VEPRIŲ. Netoli jų tikroji mano senelio gimtinė- RIZGONYS. Dabar ten stovi atminimo akmuo su užrašu: „Šioje vietoje buvo Rizgonių kaimas. Jame gyveno 120 žmonių“, o aplink MAZAI ir KAMAZAI rausia žvyrą.

Kai buvau vaikas bandžiau žolėse ieškoti senelio per karą paslėpto pištalieto ir sloiniko su smetonos pinigais. Matyt, dabar tų brangenybių ieško kiti žmonės. Iškasė didžiausias duobes, o nieko neranda.

Nusimaudau Veprių ežere. Raudonas vanduo mena ir mano senelį, ir prosenelį ir bangų prarytą bažnyčią.

Prisibuvę užtektinai Lietuvoje keliaujam į:

Šveicariją

Paryžių

Londoną

Nei Eifelio bokšto, nei Alpių, nei Big Beno nematėme, tiesa radome porą baravykų ir apsilankėme sodų bendrijoje „Londonas“.

Karmėlavoj suėdėm galvos dydžio cepų. Riebalai skrandyje vartėsi, kaip inkstai taukuose.

Egzotinę kelionę baigėm kaimu AMERIKA, Trakų rajone. Kaimas susideda iš va tokios vienos negyvenamos sodybos.

AMERIKA ist wunderbar!

Rodyk draugams

3 Comments

MARIQUITA JOY DIVISION

Palaidinė berniukams

trumpomis rankovėmis

Rodyk draugams

1 Comment

Po gana ilgo laiko tarpo nusprendžiau pasitūsint. Vilnietiškai taip, tipo per visus kabakus ir senamiesčio gatves. Realiai kažkokio tikslo nebuvo, nors vis tikėjausi kaip nors stebuklingai patekti į „Gravity“, kur grojo senas geras pažįstamas THOMAS FEHLMANN.

Iš pradžių pasistiprinome dj Denizo nesenai per-atidarytoje kebabinėje trakų gatvėje.

Toje pat senamiesčio autostradoj sabtelėjome ties naujos kavinės COFFE INN atidarymo švente. Panašu, kad buvusiose SALERO patalpose įsikūrė dar vienas hype plagiatas, šeriantis buterbrodais pasiturinčią PRAVDA youth kartą. Kaip ir visą laiką, tokiuose pigiuose triukuose dalyvavo ir mano mėgstamas ačkarikas iš reklamos agentūros.

Taip pernai populiarioje ir visai jaukioje erdvėje įsikūrusioje „Vasaros terasoje“ šiaip ne taip pavyko po vieną alaus išgerti, ir nors dj PUPA (nu niekaip jam tas pseudonimas netinka prie visko, nors tu ką…) gerai vyniojo lengvą cocoon techno, susikalbėti su olūchu barmenu daugiau nepavyko. Bliamba, stovi, kulę krapšto nosį užrietęs ir jokio dėmesio nekreipia. Pzdc.

Gerai, kad pas mus demokratija ir visą laiką gali nueiti į ŠMC, kur dirbančios merginos bent šypsosi.

Kelyje link meno šventovės sutikę KIM WILDE pametėm kelią dėl takelio.

Taip netikėtai išdavę savo principus atsirandame vakarėlyje ŠOK ROK, klube WOO.

Kaip tyčia buvau su kovine apranga, nes klube dominavo vien tik roko muzika.

Specialiai vardinu, kokias grupes girdėjau diskotekoje: THE RAPTURE, THE FALL, THE WHO, PRESIDENTS OF USA, PETER BJORN AND JOHN etc (oho, bet nu ir trumpa atmintis). Šiaip jau tokį pat muzoną tūsuose grojo ir GRUPĖ PROSTITUTĖ, ir BOOGALOO, ir LAURYNAS iš PLAY, ir netgi aš jaunystėje, bet, kad tiek žmonių vieningai tryptų ir ardytųsi gitarinuose rifuose, nebuvau matęs. Panašu, kad jei NESAKYK MAMAI ir pakartotų R. JARO bajerį (per koncertą jis nešiojo savo šūdą ant padėklo) žmonės lygiai taip pat šoktų, o gal būtų ir dar linksmiau. Šitokie jie populiarūs ir geidžiami. Jau vien todėl, kad NM/METAL ON METAL singlą išleido legendinė įrašų kompanija SKINT, žemai prieš jų crew lenkiu galvą ir bučiuoju ranką.

Beje, girdėjau, kad tą vakarą vienam NM komandos narių nuo sceninės baimės jaudulio vidurius paleido.  Tai tik parodo, kokios paprastos ir žmogiškos mūsų žvaigždės.

Ir dar apie išsiskyrusias draugų žmonas. Jos išgražėja, atjaunėja, lieknėja, šoka, dainuoja, perka plokšteles, juokiasi ir kuria naują geresnį gyvenimą. Nesuprantu. Tai gal jas vyrai mušdavo ar kankindavo anksčiau?

Rodyk draugams

4 Comments

Ar žinai naują Lietuvos įstatymą?

Parduotuvėse įrengtose gyvenamuosiuose namuose ir daugiabučiuose nuo rugpjūčio 1 dienos alkoholį parduoda tik nuo 9 valandų ryto.

Šiaip nebūčiau susidūręs su tokia nesąmoninga problema, bet užvakar anksti ryte būtinai reikėjo nupirkti vaišių į darbą (buvo 8.30),  o gerbiama pardavėja nepardavė mažo buteliuko.

Ne tiek pasipiktinęs kiek juokingai nustebęs, pradėjau kalbint  tuomet akimirksniu policininke tapusią pardavėją:

-  O tai nuo kada čia tokia sistema?- klausiu.

- Nea, nū jūūūs žmonies juokingy. Negi aaš Lietūvoj yyystatyymus prieiminėju…?- atsako pardavėja rodydama į vieną iš keturių ant stalo priklijuotų A4 formato atspausdintų lapų.

Nu ok, aš esu doras Lietuvos pilietis ir įstatymo laikiausi: su dideliu būriu abstinencijos kamuojamų statybininkų ir vietinių hrepukų laukėme kaip duchai iki 9 valandų. Tada maximukės pardavėja nuo saldaus keršto pasitenkinimo šlapiomis kelnaitėmis išsišiepusi dalino kam ŠALTUPĮ, kam  RINGĄ, o kam ir TORRES 10 butelaitį.

Na atrodytų nieko čia tokio, važiuok į ten kur parduoda ir pirk kiek nori alkoholio, bet tai kokia prasmė tokio įstatymo? Apsaugot kaimą nuo gėrimo? Ar nešti pelną vien išskirtiniems prekybos centrams?

Aš iš esmės net ne prieš tokius suvaržymus, baisiausia yra tai, kad  vieni  debilai brazauskai uždraudžia, kiti šustauskai atšaukia, o po to ateina dar didesni lopai imbrasai ir vėl uždraudžia. Gal vieną kartą ir visiems laikams seniai galėtų apsisperst… oi apsispręst. Kažkur jau mačiau internete vaikščiojantį bajerį: tipo įstatymo pataisa dėl įstatymo pataisos įsigalėjimo naujoje pataisos pataisymo pataisyme…

Beje, ne pilnatis šiandien?

Rodyk draugams

4 Comments

Pasigirsiu, o kartu ir anonsuosiu labai įdomų renginį. Rugpjūčio 19′ą dieną, Didžiokų koplyčioje, kažkur Molėtų rajone, koncertuos elektroninės muzikos guru THOMAS BRINKAMNN. Kartu su juo pasirodys ir krūva lietuviškų dj’ų ir vj’ų. Verta atvažiuot, jau vien dėl to, kad savo setuką ten sugrosiu ir aš.:)))

Daugiau informacijos, kur, kas, kaip ir kada yra čia:

http://www.myspace.com/event1852

Beje, kad būtų aiškiau, ką ponas Tomas groja, štai Jums vienas įdomus bootleginis fragmentas iš jo pasirodymo Maskvoje:

http://www.archive.org/download/t.b.ts/thomas_brinkman_vs_tsmp3.mp3

Klausyk, gal ir mums  paruoš koki BIX’ų ar FOJE remixiuką:)

Rodyk draugams

4 Comments

Aš jau beveik savaitė kaip Lietuvoje. Norėjau prirašyti čia daug apie tai, kokia gili depresija apėmus ir kaip sunku adaptuotis sugrįžus, bet gal užteks ir vienos trumpos istorijos.

Žodžiu, kai svečiavausi Vokietijoje, pamėgau kiekvieną  dieną pusryčiams valgyti labai smirdančius sūrius. Jie ten ypatingai populiarūs - kuo labiau smirda, tuo skanesni. Kvapas sunkiai nusakomas, panašus į lavonienos ir šlapio šuns. Nemačiau Lietuvoj tokio pirkt dar niekur.

Na ir štai grįžinėju aš užvakar iš darbo, pasiveju sau reikalingą troleibusą, įlekiu į vidų ir skubu pirkt talonėlio. Staiga, kad suims nosį labai labai smirdančio sūrio kvapas, net nėra kur dėtis. Aš žvilgt į vieną pusę, žvilgt į kitą, kur tas sūris? Aišku, jo nėra. Vietoj sūrio sėdi storas senis-kiaulė-nežmogus ir smirdi. Gerai, kad stotelė taip greit pasitaikė, išbėgau ir už pirmo medžio mečiau šliauką. Gyvenime dar taip šlykštu nebuvo.

Nežinau ar dar norėsiu kada vėl paraugti to smirdančio sūrio…

Rodyk draugams

4 Comments